https://baltic-monitor.com/lt/ Kasdienė karinio pasirengimo Baltijos regione stebėsena lt https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-10-05/ https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-10-05/ Mon, 05 Oct 2026 06:00:00 GMT 1. 04.10 — Lenkija: perspėjimas dviem vaivadijoms, atšauktas iki 15:56, pažeidimas neįvardytas. „Radio Lublin“ (04.10, puslapis su žyma 15:33, atnaujinta 15:56) rašo, kad Vyriausybinis saugumo centras (RCB) išsiuntė perspėjimą Liublino ir Pakarpatės vaivadijų gyventojams: „Rusijos oro ataka Ukrainos teritorijoje. Situacija stebima. Lenkijos oro erdvėje veikia Lenkijos aviacija.“ 15:56 tas pats centras pranešė: „Oro ataka prieš Ukrainą baigėsi. Grėsmės Lenkijos teritorijoje nėra.“ RCB priduria, kad siuntimo metu gautas pranešimas apie grėsmės pabaigą, pirmasis siuntimas buvo nutrauktas, todėl dalis žmonių galėjo gauti tik atšaukimą. „Radio Lublin“, remdamasis PAP, išvardija abiejų vaivadijų apskritis, tarp jų Liubliną, Chelmą, Zamostę, Bialą Podlaską, Žešuvą ir Pšemyslį. „Polsat News“ (žyma „vakar, 15:35“, t. y. spalio 4 d.) perteikia tą pačią tekstų porą ir rašo, kad perspėjimas atšauktas maždaug po 30 minučių, o atskiro Ginkluotųjų pajėgų operatyvinės vadavietės pranešimo apie aviacijos veikimą nebuvo. „Interia“ rašo tą patį: atšaukta iki 16:00, maždaug po 30 minučių nuo išsiuntimo; sprendimo sustabdyti Liublino ir Žešuvo oro uostų darbą nebuvo; Operatyvinė vadavietė atskiro pranešimo neskelbė. Tai vienas RCB perspėjimas trijose redakcijose, o ne trys nepriklausomi stebėjimai. Atšaukimo formuluotė — „grėsmės Lenkijos teritorijoje nėra“. Atskiros frazės „oro erdvės pažeidimo nebuvo“ peržiūrėtuose tekstuose nėra, tačiau ir pranešimo apie pažeidimą nerasta. Šūvio šie tekstai neaprašo. *Šaltiniai: Radio Lublin — sekmadienis (04.10.2026, 15:33); Polsat News (04.10.2026, 15:35); Interia (04.10.2026).* 2. 05.10 — Prieš aušrą perspėjimas tik Liublino vaivadijai, atšauktas maždaug po dvidešimties minučių. „Radio Lublin“ (05.10, puslapis su žyma 04:00, atnaujinta 04:20) rašo, kad RCB išsiuntė perspėjimą gavėjams Liublino vaivadijoje su ta pačia formuluote apie ataką Ukrainoje ir Lenkijos aviacijos veikimą. 04:20 atnaujinime cituojamas atšaukimas: „Oro atakos grėsmė atšaukta. Grėsmės Lenkijos teritorijoje nėra“, ir ta pati RCB išlyga, kad pirmasis siuntimas buvo nutrauktas, nes grėsmė baigėsi siuntimo metu. TVN24 (05.10, 05:09) rašo, kad RCB įrašas X tinkle paskelbtas 03:54, o atšaukimas sekė mažiau nei po 30 minučių; geografija TVN24 tekste — Liublino vaivadija. „Do Rzeczy“ (05.10, 05:50) rašo, kad perspėjimas išsiųstas naktį iš sekmadienio į pirmadienį Liublino vaivadijai ir atšauktas iki 05:00, ir pateikia tą pačią išlygą apie nutrauktą siuntimą. Pakarpatės vaivadijos šiuose trijuose pirmadienio tekstuose nėra. Atskiro Operatyvinės vadavietės pranešimo peržiūrėtuose pirmadienio puslapiuose nėra: frazė apie aviaciją yra RCB tekste. Šūvio nėra. Pranešimo apie oro erdvės pažeidimą nerasta. *Šaltiniai: Radio Lublin — pirmadienis (05.10.2026, 04:00); TVN24 (05.10.2026, 05:09); Do Rzeczy (05.10.2026, 05:50).* 3. 04–05.10 — Diena 280 ir naktis 199: šiaurės vakarų sąrašuose nėra. „Interfax“ (04.10) ir „Kommersant“ (04.10, 20:42) perteikia Gynybos ministerijos https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-10-04/ https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-10-04/ Sun, 04 Oct 2026 06:00:00 GMT 1. 03.10 — Vilnius: geltonasis signalas, NATO naikintuvai pakelti, objektas nerastas. LRT (angliška versija, 03.10, 09:52) rašo, kad apie 09:50 paskelbtas geltonasis signalas apie galimą oro pavojų: galimai pavojingas objektas kirto Lietuvos oro erdvę, perspėjimas palietė Vilniaus apskritį, atšauktas maždaug po 50 minučių. LRT lietuviška naujienų juosta (03.10, 09:50) fiksuoja atšaukimą 10:37 ir Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) atstovo Dariaus Butos žodžius: objektas į Lietuvą įskrido iš Baltarusijos. 15min (03.10, 09:48, atnaujinta iki 14:00) rašo, kad geltonasis signalas Vilniaus apskrityje ir Ukmergėje atšauktas 10:30. „Vakarų ekspresas“ (03.10, 10:06, papildyta 10:59) cituoja Lietuvos kariuomenės įrašą: atšaukimas „baltuoju“ signalu, naikintuvai rajone jokio objekto neužfiksavo, radaro žymės dingimo vietą papildomai apžiūrės sraigtasparnis; oro uostas atnaujino darbą ir perspėjo apie galimus vėlavimus. Dienos LRT tekstas (03.10, 13:22, atnaujinta 13:40) ir 15min (03.10, 13:40) perteikia popietinę NKVC vadovo Vilmanto Vitkausko spaudos konferenciją: objektas neidentifikuotas ir nerastas, paieška nutraukta apie 13:00; žymė užfiksuota už Lietuvos ribų, Baltarusijos teritorijoje, kursas buvo Vilniaus link ir toliau į Ukmergės rajoną, žymė dingo, nepasiekusi Vilniaus. 15min tiesioginėje citatoje priduria, kad matomumas prarastas Vilniaus rajone. Vitkauskas sako, kad tai nebūtinai dronas: greitis buvo mažesnis nei įprastas bepiločiam orlaiviui, galima anomalija arba paukščių pulkas. Ta pati dienos LRT medžiaga cituoja kariuomenę: sraigtasparnis apžiūrėjo kontakto dingimo vietą ir apylinkes, įtartinų objektų nėra, orlaivis grįžta į Kauną. NATO misijos naikintuvai kilo iš Šiaulių. Šūvio šie tekstai neaprašo. Raudonojo signalo nėra. Kaip nustatytas oro erdvės pažeidimas nei skaičius, nei pats faktas nepateikiami: ankstyvosios formuluotės apie įskridimą ir dienos atsisakymas objektą vadinti dronu skiriasi, nuolaužų nėra. Skaičius „12 skrydžių“ yra tik dienos LRT tekste; antro skaičiavimo nėra, kaip nustatytas jis nenaudojamas. *Šaltiniai: LRT, angliška versija (03.10.2026, 09:52); LRT, lietuviška naujienų juosta (03.10.2026, 09:50); LRT, paieškos rezultatas (03.10.2026, 13:22); 15min, spaudos konferencija (03.10.2026, 13:40); 15min, signalas ir atšaukimas (03.10.2026, 09:48); Vakarų ekspresas (03.10.2026, 10:59).* 2. 03.10 — Seimo rinkimų diena uždaryta: balsavimui įtakos turinčio kibernetinio incidento CERT neužfiksavo. CERT.LV spalio 3 d. 20:30 įrašas: rinkimų diena apskritai praėjo be incidentų, grėsmių ir kibernetinių incidentų, kurie galėjo paveikti balsavimo eigą, nenustatyta. Stebint rasta nesėkmingų bandymų ieškoti pažeidžiamumų atskiruose valstybės institucijų tinklalapiuose; gyventojų duomenų ir išteklių veikimo jie nepaveikė. Taip pat rasta svetainių su pavadinimais, panašiais į institucijų ir žiniasklaidos svetaines, ir išteklių, kopijuojančių Centrinės rinkimų komisijos svetainę. Kenkėjiško turinio juose neaptikta, stebėjimas tęs https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-10-03/ https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-10-03/ Sat, 03 Oct 2026 06:00:00 GMT 1. 02.10 — Lietuva: „SkyFortress“ bandomasis projektas, žemai skrendančių dronų akustinis aptikimas pagal vasaros sutartį. LRT, remdamasi BNS (02.10, 09:48 lietuviškoje versijoje, angliška — 10:31), ir „Delfi“ (02.10, 11:24, pažymėta kaip pranešimas spaudai) perteikia vieną Krašto apsaugos ministerijos pranešimą. Sistema ukrainietiška. Ji turi aptikti ir sekti žemai skrendančius dronus ir sparnuotąsias raketas pagal garsą ar radijo signalą, klasifikuodama realiuoju laiku. Sutartis pasirašyta šių metų vasarą: jutiklių duomenų apdorojimas, neįslaptintų akustinių ir radijo dažnių parašų bibliotekos, personalo mokymas. Bandymai turi parodyti, ar sistema atpažįsta tokius aparatus Lietuvos sąlygomis. Jutiklių skaičiaus, sutarties sumos ir įrengimo vietos šiuose tekstuose nėra. Ministras Robertas Kaunas, kaip perteikia LRT/BNS: grėsmės keičiasi greitai, todėl Lietuva perima jau Ukrainoje veikiančias sistemas, o ne kuria visko iš naujo; „SkyFortress“ uždaro pirmąjį grandinės etapą — stebėjimą. Tai vienas žinybinis pranešimas keliuose leidiniuose, o ne du nepriklausomi patikrinimai ir ne baterijos įvedimas į rikiuotę. Šūvio šiuose tekstuose nėra. *Šaltiniai: LRT / BNS, angliška versija (02.10.2026, 10:31); LRT / BNS, lietuviška versija (02.10.2026, 09:48); Delfi (02.10.2026, 11:24).* 2. 02.10 — Vokietijos brigada: plano projektas, pagrindinis perdislokavimas 2027 m. antrąjį pusmetį. Krašto apsaugos ministerijos lietuviškas tekstas pažymėtas 2026-10-02. LRT/BNS (02.10, 08:57) jį perpasakoja. 11-ajame jungtinės darbo grupės posėdyje Vokietijos pusė pristatė dislokavimo plano projektą. Galutinės detalės atidėtos lapkričio planavimo konferencijai. Projekte pagrindinis žmonių srautas — 2027 m. antrasis pusmetis, kad iki kitų metų pabaigos brigada Lietuvoje būtų visiškai kovinės parengties. Pagal tą patį tekstą iki 2026 m. pabaigos po brigados vėliava turi tarnauti 2 000 karių ir civilių, iki 2027 m. pabaigos skaičius priartės prie 5 000. Nuolatinė vieta — Rūdninkų poligonas: pirmasis etapas artėja prie pabaigos, antrasis įgauna pagreitį. Rukloje nuolatinė logistikos aikštelė jau pastatyta, darbai viršutinėje Neries terasoje turi paspartėti. Kaunas sako, kad kariai jau Lietuvoje ir jų skaičius nuosekliai auga, brigada bus perkelta laiku. Atskiro Vokietijos gynybos ministerijos pranešimo apie šį posėdį nerasta. Skaičiai 2 000 ir apie 5 000 — vienas lietuviškas pranešimas. Tos pačios ministerijos angliškas puslapis pažymėtas 2026-10-03 ir citatoje sako, kad skaičius „nuosekliai artėja prie pilnos sudėties“. Lietuviškame originale šios formuluotės nėra. Kaip nustatytas „beveik pilnos sudėties“ faktas angliška frazė nenaudojama. Nuolatinis Bundesvero puslapis apie 2023 m. gruodžio 18 d. veiksmų planą nurodo 4 800 karių ir 200 civilių; tai tikslo priešistorė, o ne antras spalio 2 d. posėdžio skaičiavimas. Bataliono atvykimo šiuo laikotarpiu tekstai neaprašo. *Šaltiniai: Lietuvos Krašto apsaugos ministerija, lietuviškas tekstas (02.10.2026); tas pats, angliškas pusl https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-10-02/ https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-10-02/ Fri, 02 Oct 2026 06:00:00 GMT 1. 01.10 — Kaunas: pradėta statyti „Leopard 2A8“ surinkimo ir remonto gamykla. Ketvirtadienį Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje surengta statybų pradžios ceremonija. LRT, remdamasi BNS (01.10, 17:00), ir „Delfi“, remdamasis ELTA (01.10, 15:07), sutaria dėl pagrindinio: maždaug 13 000 kv. m cechas, užsakovas — „Lithuania Defence Services“ (KNDS Deutschland ir „Rheinmetall Landsysteme“ bendra įmonė), stato „YIT Lietuva“, darbų pabaiga — 2027 m. lapkritis, pirmasis Lietuvoje surinktas tankas — 2028 m. pabaiga, iki 100 darbo vietų. Lietuva užsakė 44 „Leopard 2A8“ tankus; šis skaičius yra abiejuose tekstuose. Paskirstymas „38 bus surinkti Kaune, šeši ar daugiau — Vokietijoje“ yra BNS tekste, perteiktame LRT (LDS valdybos pirmininko Markuso Franzo Schmidto žodžiai), o „Delfi“ tekste nekartojamas. Statybų suma LRT/BNS — 29 mln. eurų, „Delfi“ ir pramonės portale SA.lt (01.10) — „beveik 29 mln.“. Maždaug 10 ha aikštelė nurodyta „Delfi“ ir SA.lt. Ceremonijoje pasirašytas susitarimas dėl LDS dalies perdavimo valstybės valdomai „EPSO-G Invest“: patį perdavimo faktą pateikia ir „Delfi“, ir LRT, o dalys — 25,1 % „EPSO-G Invest“ ir po 37,45 % KNDS ir „Rheinmetall“ — tik „EPSO-G Invest“ vadovo Tomo Varneckio žodžiuose BNS/LRT. LDS planas investuoti apie 50 mln. eurų — taip pat tik LRT. Prezidentas Gitanas Nausėda, kaip perteikia „Delfi“/ELTA, sako, kad Lietuva rimtomis savo investicijomis „nustato kursą“ Europai ir NATO ir „šiuo metu užima pirmąją vietą“ tarp NATO sąjungininkių ir ES šalių pagal gynybos išlaidų dalį, nurodydamas „daugiau nei 5 % BVP“. Reitingas ir procentinė formuluotė — viena iškilminga kalba viename atpasakojime, antro skaičiavimo nėra. Šūvio, perdislokavimo ir naujos baterijos šiuose tekstuose nėra: tai statybos ir akcijų paketas. *Šaltiniai: LRT / BNS (01.10.2026, 17:00); Delfi / ELTA (01.10.2026, 15:07); SA.lt (01.10.2026).* 2. 01.10 — Latvija: pora suimta nuo birželio 28 d., įtariant rinkus informaciją GRU; pranešimas paskelbtas spalio 1 d. Valstybės saugumo tarnyba (VDD) kartu su Karinės žvalgybos ir saugumo tarnyba (MIDD) spalio 1 d. pranešė: byla pagal Baudžiamojo įstatymo 85 straipsnio 1 dalį iškelta birželio 27 d., du Latvijos piliečiai sulaikyti birželio 28 d. Pagal tarnybos tekstą, jie rinko ir perdavė GRU informaciją apie Latvijos gynybos sistemą, NATO pajėgų veiksmus ir paramos Ukrainai rūšis, taip pat apie nacionalinių ginkluotųjų pajėgų aviacijos bazę, radiolokatorius ir karinės aviacijos judėjimą. Vienas jų, tarnybos teigimu, iš nedidelio privataus lėktuvo vykdė Ādažių bazės oro žvalgybą ir ją fotografavo. Tekste taip pat sakoma, kad abu veikė „siekdami galimai paremti“ žvalgybines diversines grupes Latvijos teritorijoje. Sulaikymo dieną atliktos kratos trijuose objektuose Rygoje ir Ādažių savivaldybėje, paimtos laikmenos, dokumentai ir užrašai; abu suimti, tyrimas tęsiamas. LSM ir „Politico“ (01.10, 11:16 CET) perpasakoja tą patį pranešimą. Tai vienas žinybinis pareiškimas keliuose leidiniuose, o ne du nepriklausomi patikrin https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-10-01/ https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-10-01/ Thu, 01 Oct 2026 06:00:00 GMT 1. 30.09 — Lenkija: „teigiamo identifikavimo“ procedūros parengtos, spalio 1-ąją ministras pavadino patogia diena joms įdiegti. Trečiadienį, rugsėjo 30 d., spaudos konferencijoje vicepremjeras ir krašto apsaugos ministras W. Kosiniakas-Kamyszas sakė gavęs operatyvinio vado generolo Ireneuszo Nowako ataskaitą: naujosios procedūros visiškai parengtos ir jau diegiamos. Atskiro įstatymo, anot jo, nereikia: tai kariuomenės lygmens tvarka pilotams ir oro gynybos kariams. Cituojama ministro frazė: „Spalio 1-oji visada yra gera proga ne tik pradėti mokslo metus, bet ir įdiegti naujas procedūras.“ PAP, perpasakota „Portal Samorządowy“ (30.09, 14:45) ir wnp.pl, perteikia tą patį: vietoj privalomo vizualaus identifikavimo, t. y. piloto priartėjimo prie objekto, pakanka „teigiamo identifikavimo“ pagal radarų ir kitų sistemų duomenis bei Ukrainos pusės informaciją; sprendimą numušti priima pilotas arba jo vadas. Dalies perspausdinimų antraštės („naikintuvai gali šaudyti“, „be identifikavimo“) yra platesnės už šią citatą: atsisakymas vizualaus priartėjimo neaprašomas kaip atsisakymas identifikavimo apskritai. Viceministro C. Tomczyko paaiškinimas, kad tokios galimybės paprastai buvo rezervuojamos karui ar karo padėčiai, tame pačiame PAP tekste datuotas pirmadieniu, rugsėjo 28 d., ir kaip naujas laikotarpio pareiškimas nenaudojamas. Atskiro įsakymo, paskelbto spalio 1 d. rytą, peržiūrėtuose puslapiuose nėra. Naujo Lenkijos aviacijos pakėlimo po jau aprašyto rugsėjo 30 d. ryto iki parengimo nerasta. *Šaltiniai: Portal Samorządowy / PAP (30.09.2026, 14:45); wnp.pl / PAP.* 2. 30.09 — Rinkēvičius: teisinių kliūčių branduoliniam ginklui Latvijoje nėra, konkrečių derybų dabar nevyksta. Prezidentas Edgaras Rinkēvičius rugsėjo 30 d. žurnalistams sakė, kad Latvijos įstatymuose nėra draudimo, kokį numato Lietuvos Konstitucijos 137 straipsnis. LETA, perpasakota „Baltic News Network“ (30.09, 15:43) ir TVNET (30.09, 13:03), cituoja formuluotę: jei tokia būtinybė atsiras ir NATO priims kolektyvinį sprendimą, branduolinis ginklas bus dislokuotas Latvijoje. „Delfi“ (30.09, 14:24, paties Raivio Spalvėno tekstas) perteikia švelniau: jei NATO sprendimas bus, jį priims vyriausybė ir Seimas; „dabar nesame situacijoje, kad kalbėtume apie konkretų dislokavimą, nes tokių derybų nėra“. Visi trys tekstai sutaria, kad konkrečių derybų nėra ir kad Latvija jau yra po NATO branduoliniu skėčiu, kurį užtikrina JAV ir Jungtinė Karalystė. Prezidento komentaras apie britų pasiūlymą JEF susijęs su Karališkojo laivyno vado Gwyno Jenkinso vizitu Suomijoje pirmadienį, rugsėjo 28 d.; pats pasiūlymas senesnis už laikotarpį ir kaip šviežias faktas nepateikiamas. Dislokavimo, datos ir objekto šiuose pasisakymuose nėra. *Šaltiniai: Baltic News Network / LETA (30.09.2026, 15:43); Delfi (30.09.2026, 14:24); TVNET (30.09.2026, 13:03).* 3. 30.09 — Šiauliai: brifingas apie oro gynybos misiją vietoj oro policijos; antroji NASAMS baterija, anot kariuomenės, artėja prie pradinės parengties. Lietuvos kariuomenė https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-09-30/ https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-09-30/ Wed, 30 Sep 2026 06:00:00 GMT 1. 30.09 — Lenkija rytą kėlė aviaciją, iki 8 val. operacija užbaigta, grėsmės Lenkijos teritorijoje nėra. Netrukus po 6:00 Ginkluotųjų pajėgų rūšių operatyvinė vadovybė pranešė, kad Lenkijos oro erdvėje veikia karinė aviacija dėl Rusijos smūgių Ukrainai, naudojant oro puolimo priemones; antžeminė oro gynyba ir radiolokacinė žvalgyba parengtos, priemonės pavadintos prevencinėmis. RCB išsiuntė perspėjimą Liublino ir Pakarpatės vaivadijoms. Lenkijos oro navigacijos agentūra pranešė, kad Liublino ir Žešuvo oro uostai laikinai sustabdė operacijas; Radio Lublin fiksuoja atnaujinimą 7:15. 7:41 RCB, pasak Radio Lublin, išsiuntė pavojaus atšaukimą: oro ataka prieš Ukrainą baigėsi, grėsmės Lenkijos teritorijoje nėra. 7:46 tas pats leidinys cituoja vadovybę: karinės aviacijos operacija baigta, antžeminės sistemos grįžo prie įprasto darbo. RMF24 (atnaujinta 30.09, 07:51) cituoja vadovybės pranešimą iki 8:00 su ta pačia operacijos pabaiga ir atskira fraze: Lenkijos oro erdvės pažeidimo nepastebėta. Šios paskutinės frazės peržiūrėtame Radio Lublin tekste nėra; ten yra RCB pavojaus atšaukimas ir operacijos pabaiga. Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvės pažeidimų už rugsėjo 29–30 d. peržiūrėtuose LRT, LSM ir ERR nerasta. Naujo smūgio prie Dorohusko šiame laikotarpyje nėra. *Šaltiniai: RMF24 — pakėlimas ir pabaiga (30.09.2026, atnaujinta 07:51); Radio Lublin — chronologija 6:08–7:46 (30.09.2026).* 2. 29.09 — Estija: rugpjūčio 15 d. Milrem padegimas buvo Rusijos specialiųjų tarnybų užsakymas; laikinasis reikalų patikėtinis iškviestas tą pačią dieną. Vyriausybė (pranešimas 29.09, 09:54) rašo, kad, KaPo duomenimis, yra pagrindo visiškai užtikrintai teigti: gaisras gynybos įmonės Milrem Robotics pastate Betooni gatvėje Lasnamäe rajone naktį į rugpjūčio 15 d. buvo sabotažas, užsakytas Rusijos Federacijos specialiųjų tarnybų. Premjeras Kristen Michal tai sako tiesiai. Užsienio reikalų ministras Margus Tsahkna tą pačią dieną iškvietė Rusijos laikinąjį reikalų patikėtinį; ERR ir Postimees perteikia iškvietimą ir tą pačią atribuciją. Pasak pranešimo, baudžiamasis tyrimas tęsiamas, preliminarūs bylos duomenys taip pat rodo užsakymą; trys įtariamieji, Latvijos piliečiai, sulaikyti Latvijoje rugpjūčio 17 ir 18 d. ir perduoti Estijai rugsėjo 17–18 d., jie suimti ir grėsmės daugiau nekelia. Gaisro metu niekieno gyvybei pavojus negrėsė. Milrem tiekia Ukrainai antžemines bepilotes mašinas THeMIS. Žvalgybos medžiaga, kuria remiasi išvada, pranešime neskelbiama. Postimees (29.09, 17:23) cituoja Kremliaus atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo žodžius: pareiškimai nepagrįsti, neturi nė menkiausio argumento, ir Kremlius jų rimtai nevertins. Reuters agentūrinė žinutė, datuota 29.09 ir pasklidusi perspausdinimuose, taip pat rašo, kad Kremlius kaltinimus pavadino nepagrįstais; pastovaus reuters.com puslapio su šiuo tekstu peržiūrėtuose rezultatuose nėra, todėl pažodinė citata lieka Postimees. KaPo vadovo formuluotė „pirmasis sėkmingas smūgis Estijoje šiais metais“ yra ERR antraštėje ir https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-09-29/ https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-09-29/ Tue, 29 Sep 2026 06:00:00 GMT 1. 28.09 — Reaktyvinis dronas smogė maždaug 2 km nuo Dorohusko, Lenkijos oro erdvė nepažeista. Pirmadienio popietę RCB Liublino vaivadijos gyventojams išsiuntė perspėjimą apie grėsmę iš oro, regione įjungtos sirenos, Operatyvinė vadovybė pakėlė aviaciją ir parengė antžeminę oro gynybą. Gynybos ministras Władysław Kosiniak-Kamysz parašė, kad reaktyvinis dronas smogė Ukrainos pusėje maždaug 2 km nuo Dorohusko–Jagodino perėjos ir kad Lenkijos oro erdvė nepažeista; atšaukus pavojų lėktuvai grįžo į bazes. Tą patį atstumą ir pažeidimo nebuvimą perteikia Onet, WP, PAP (Portal Samorządowy) ir LRT, remdamasi TVP Info. Operatyvinės vadovybės atstovas spaudai pulkininkas leitenantas Jacek Goryszewski TVN24 ir TVP sakė, kad dronas smogė Ukrainos pusėje prie perėjos ir kad kol kas nežinoma, į ką tiksliai. Dorohusko vaitas Wojciech Sawa (Onet) kalba apie smūgį prie senojo terminalo, sprogimą ir juodus dūmus, matomus iš Lenkijos pusės. Pasieniečiai (majoras Dariusz Sienicki, PAP per Onet) praneša, kad apie 17:20 Dorohuske ir Zosine atnaujintas tikrinimas ir kad Lenkijos teritorijoje įvykių nebuvo. Vidaus reikalų viceministrė Magdalena Roguska TVN24 (naTemat) patvirtino tikrinimo sustabdymą ir paskesnę evakuaciją. Tipo identifikacija kaip „Geran-5“ yra vaizdo įraše, kurį LRT įterpė iš socialinio tinklo; nei ministras, nei vadovybės atstovas spaudai šio tipo neįvardijo. Liublino ir Žešuvo oro uostų pauzę perteikia Onet; antro leidinio su tuo pačiu oro navigacijos agentūros pranešimu peržiūrėtuose tekstuose nėra. Onet (atnaujinta 29.09, 00:06) rašo dar apie du trumpus perspėjimus tą patį vakarą, apie 21:00 ir 23:51, Liublino ir Pakarpatės vaivadijoms, abu atšaukti po kelių minučių. Tai vienas šaltinis: antros naktinių perspėjimų chronologijos peržiūrėtuose leidiniuose nėra. Rytinio rugsėjo 29 d. perspėjimo leidimo rengimo metu nerasta. Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvės pažeidimų už rugsėjo 28–29 d. peržiūrėtuose LRT, LSM ir ERR nėra. *Šaltiniai: Onet — ministro pareiškimas (28.09.2026); Onet — vaitas ir pasieniečiai (28.09.2026); WP — Kosiniak-Kamysz (28.09.2026); PAP / Portal Samorządowy (28.09.2026, 19:26); LRT (28.09.2026, 18:16); Radio Lublin (28.09.2026); RDC (28.09.2026); naTemat — Roguska (28.09.2026); Onet — vėlesni perspėjimai (atnaujinta 29.09.2026, 00:06).* 2. 28.09 — Naktis į 28-ąją: 254 bepiločiai, dieną dar 14; šiaurės vakarų abiejuose sąrašuose nėra. Interfax (28.09) ir „Kommersant“ (28.09, 09:20) perteikia vieną gynybos ministerijos pranešimą: nuo rugsėjo 27 d. 20:00 iki rugsėjo 28 d. 08:00 Maskvos laiku perimti 254 lėktuvinio tipo bepiločiai virš Maskvos regiono, Belgorodo, Briansko, Smolensko, Kalugos, Tulos, Kursko, Voronežo, Lipecko, Tambovo, Riazanės, Oriolo, Saratovo ir Rostovo sričių, Krasnodaro krašto, Krymo, Azovo ir Juodosios jūrų. Leningrado, Pskovo ir Kaliningrado sričių bei Sankt Peterburgo sąraše nėra. Tai užpildo rugsėjo 28 d. leidimo spragą: visos ryto suvestinės už naktį į 28-ąją tada dar nebuvo. Skaičius 254 žinybinis; du https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-09-28/ https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-09-28/ Mon, 28 Sep 2026 06:00:00 GMT 1. 27.09 — Naktis į 27-ąją: 96 bepiločiai gynybos ministerijos suvestinėje, šiaurės vakarų sąraše nėra. Interfax (27.09) ir „Kommersant“ (27.09, 08:58) perteikia vieną gynybos ministerijos pranešimą: nuo šeštadienio 20:00 Maskvos laiku iki sekmadienio 08:00 perimti 96 lėktuvinio tipo bepiločiai virš Belgorodo, Briansko ir Kursko sričių, Krymo ir Juodosios jūros. „Kommersant“ tiesiai rašo „keturi regionai ir Juodosios jūros akvatorija“ ir išvardija Belgorodo, Briansko, Kursko sritis ir Krymą. Interfax tekste jūra įvardyta su rašybos klaida („Черым“), regionų sudėtis ta pati. Leningrado, Pskovo ir Kaliningrado sričių bei Sankt Peterburgo sąraše nėra. Tai užpildo rugsėjo 27 d. leidimo spragą: visos ryto suvestinės už naktį į 27-ąją tada dar nebuvo. Skaičius 96 žinybinis; du leidiniai jį kartoja, tai ne du nepriklausomi skaičiavimai. Palyginimui, jau aptarta naktis į 26-ąją buvo 645 ir šiaurės vakarų taip pat neapėmė. Šios nakties pietūs ir centras su NATO linija nesusiję. *Šaltiniai: Interfax — 96 bepiločiai naktį į rugsėjo 27 d.; Kommersant — 96 bepiločiai (27.09.2026, 08:58).* 2. 27.09 — Dieną dar 43 bepiločiai, šiaurės vakarų vėl nėra; visos suvestinės už naktį į 28-ąją nėra. Interfax (27.09) ir „Kommersant“ (27.09, 20:35) perteikia gynybos ministerijos dienos suvestinę: nuo 08:00 iki 20:00 Maskvos laiku numušti 43 bepiločiai virš Kursko, Belgorodo, Oriolo, Briansko ir Rostovo sričių, Krymo ir Juodosios jūros. Šiaurės vakarų šiame sąraše taip pat nėra. „Kommersant“, remdamasis Belgorodo srities operatyviniu štabu, priduria, kad per atakas žuvo moteris ir sužeistas vyras; Interfax atskirai perteikia to paties štabo pranešimą apie Borisovkos apygardos Beriozovkos kaimo gyventojos mirtį po sprogstamojo užtaiso detonacijos namų valdos teritorijoje. Tai vienas oficialus štabas dviejuose perspausdinimuose, ne du nepriklausomi skaičiavimai. Sužeistasis Briansko srityje, kurį „Kommersant“ priskiria laikinajam gubernatoriui Jegorui Kovalčiukui, antru leidiniu peržiūrėtuose tekstuose nepatvirtintas. Abu epizodai — Rusijos–Ukrainos karas pietuose, ne NATO linijos palietimas, ir su balu nesiejami. Visos gynybos ministerijos sąrašo už naktį į rugsėjo 28 d. peržiūrėtuose Interfax ir „Kommersant“ nerasta. Interfax (28.09) perteikia Tulos srities gubernatoriaus Dmitrijaus Miliajevo įrašą: per naktį virš regiono sunaikinti 11 bepiločių, nukentėjusiųjų nėra, Novomoskovsko apygardoje apgadinti privataus namo stiklai ir tvora. Tula nėra šiaurės vakarai. Iš vieno regioninio įrašo Leningrado, Pskovo ir Kaliningrado sričių tyla neišplaukia. *Šaltiniai: Interfax — 43 bepiločiai rugsėjo 27 d. dieną; Kommersant — 43 bepiločiai (27.09.2026, 20:35); Interfax — gyventojos mirtis Belgorodo srityje (27.09.2026); Interfax — 11 bepiločių virš Tulos srities (28.09.2026).* 3. 27.09 — Baltarusija pradėjo KSSO pratybas Čeliabinsko srityje, ne prie sienos su Lenkija ir Lietuva. Interfax (27.09), remdamasis Rusijos gynybos ministerija, ir oficiali KSSO svetainė (27.09.2026 puslapis) https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-09-27/ https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-09-27/ Sun, 27 Sep 2026 06:00:00 GMT 1. 26.09 — Lietuva surengė savanorių evakuaciją ir pirmą kartą patikrino valstybės lygio detalųjį planą. LRT/BNS (26.09, 16:33) ir 15min (26.09, 15:35) perteikia tą patį Ievos Martinkutės ir Karolinos Ambrazaitytės tekstą: šeštadienį pirmą kartą šalies mastu išbandytas šiais metais patvirtintas valstybės lygio detalusis gyventojų evakavimo planas. Tai „Vyčio skliauto 2026“ dalis. Praktiniai veiksmai, pasak šio teksto ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD, puslapis datuotas 26.09; Delfi perspausdina tą patį pranešimą), vyko devyniose savivaldybėse: Anykščiuose, Ignalinoje, Kaune, Pakruojyje, Švenčionyse, Tauragėje, Telšiuose, Vilkaviškyje ir Pagėgiuose. Kitos procedūras praktikavo centruose. Garliavos Adomo Mitkaus mokykloje priimta daugiau nei 100 dalyvių iš Švenčionių ir Vilkaviškio — didžiausias tos dienos priėmimas vienoje savivaldybėje. Scenarijus modeliavo išvežimą iš 30 savivaldybių į 30 kitų dėl „agresijos akto“; PAGD tiesiai rašo, kad realaus tokio išvežimo nėra. Vyko iš anksto užsiregistravę savanoriai. Kauno rajono vicemeras Laurynas Dilys tame pačiame spaudos susitikime: rajonas galėtų priimti iki 23 tūkstančių žmonių, turimų išteklių užtektų 30 dienų. Tai vieno pareigūno skaičiavimas viename naujienų agentūros perteikime, antro nepriklausomo skaičiavimo nėra. Raudonojo Kryžiaus reagavimo vadovė Vytautė Stankevičienė ten pat: nėra bendros evakuojamųjų registracijos formos, vaizdas iš vietų fragmentiškas; pirmosios registracijos minutės chaotiškiausios, toliau, jos žodžiais, ėjo sklandžiau. PAGD direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Agintas ir vidaus reikalų viceministrė Ana Burkovskienė kalba apie dėmesį žmonėms su negalia ir apie tai, kad evakuacija — vienas civilinės saugos elementas šalia priedangų ir perspėjimo sistemos. Tai šeštadienio komentarai apie pratybas, ne ataskaita apie naujas statybas. *Šaltiniai: LRT/BNS — Kauno rajonas, 26.09, 16:33; 15min — tas pats BNS tekstas, 26.09, 15:35; PAGD — plano patikrinimas, 26.09.2026 puslapis; Delfi — PAGD pranešimo perspausdinimas.* 2. 26.09 — Adažiuose sužeisti keturi Italijos kariai: penktadienio mokomasis incidentas, gyvybei pavojus negresia. LSM (26.09, 11:15), remdamasi Latvijos nacionalinėmis ginkluotosiomis pajėgomis: penktadienį, rugsėjo 25 d., po pietų Adažių poligone per pratybas buvo sužeisti keturi Italijos kontingento 11-ojo bersaljerų pulko kariai. Visi nugabenti į gydymo įstaigą; pasak NBS, niekieno gyvybei pavojus negresia. Italijos gynybos ministerija (difesa.it): incidentas per kovinį šaudymą NATO Forward Land Forces rėmuose; „dėl aiškinamų priežasčių“ šūviai iš neautomatinio šaunamojo ginklo, sumontuoto ant Italijos karinės mašinos, pataikė į kitą Italijos mašiną, kurioje važiavo keturi kariai. Vieno būklė sunkesnė, pranešimo metu niekieno gyvybei pavojus negresia, šeimos informuotos, vyksta patikrinimas, ministras Guido Crosetto gauna pranešimus. Il Sole 24 Ore medžiagą datuoja rugsėjo 25 d. su atnaujinimu 21:00 ir prideda rekonstrukciją: kovos maši https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-09-26/ https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-09-26/ Sat, 26 Sep 2026 06:00:00 GMT 1. 25–26.09 — Lietuva pradėjo „Vyčio skliautas 2026“: mobilizacijos patikrinimas iki spalio 3 d., šeštadienį evakuojami tik savanoriai. LRT/BNS (25.09, 06:30, atnaujinta 07:43) ir 15min/BNS (25.09, 05:20), remdamiesi Vyriausybės kanceliarija: penktadienį prasidėjo didžiausios kasmetinės nacionalinės mobilizacijos sistemos pratybos, jos truks iki spalio 3 d. ir apims štabo bei praktinius veiksmus. Dalyvauja apie 3 000 valstybės tarnautojų, pareigūnų, savivaldybių, įmonių ir NVO atstovų bei apie 1 000 savanorių. Scenarijus išgalvotas, tačiau „remiasi šiandienos grėsmėmis“: padėties blogėjimu, energetikos ir ryšių sutrikimais, sąjungininkų pajėgų priėmimu, kritinių paslaugų tęstinumu, perėjimu prie mobilizacijos režimo. Vyriausybės kancleris Tomas Daukantas penktadienio spaudos konferencijoje (LRT/ELTA, 25.09, 10:48): grėsmių lygio pokyčio nematyti, įprastas gyvenimas neturėtų sutrikti. Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas: dvi ryškios datos — rugsėjo 29 d. (sirenos, SMS ir programėlė LT72 visoje šalyje) ir spalio 3 d. Vyriausybės tekstas, kurį rugsėjo 25 d. perspausdino „Ūkininko patarėjas“, remdamasis LRV: rugsėjo 26 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas kartu su savivaldybėmis tikrina visą evakuacijos grandinę. Praktiniuose veiksmuose evakuojančios savivaldybės — Švenčionys, Kazlų Rūda, Vilkaviškis, Tauragė, Pagėgiai ir Ignalina; priimančios — Kauno, Pakruojo, Telšių ir Anykščių rajonai. Kitos savivaldybės procedūras praktikuoja ekstremaliųjų situacijų operacijų centruose. Vyksta tik iš anksto užsiregistravę savanoriai, kiti gyventojai neevakuojami. Policija palaiko tvarką ir atskiria civilinius bei karinius srautus. Premjeras Mindaugas Sinkevičius tame pačiame tekste: oro gynyba ir kritinės infrastruktūros apsauga lieka prioritetu, tačiau grėsmės kompleksinės, „šios pratybos — visos sistemos atsparumo testas“. Krašto apsaugos viceministras Tomas Mikelkevičius ten pat: mobilizacija — valstybės gebėjimas veikti kaip viena sistema. Atskiro rugsėjo 26 d. ryto pranešimo, kad kolonos jau išvyko, leidimo rengimo metu nėra: tai penktadienį paskelbtas šeštadienio planas. *Šaltiniai: LRT/BNS — „Vyčio skliauto“ pradžia (25.09.2026); 15min/BNS — tas pats kanceliarijos pranešimas (25.09.2026); Ūkininko patarėjas / LRV — rugsėjo 26 d. planas (25.09.2026); LRT/ELTA — Daukantas: kasdienybė neturėtų sutrikti (25.09.2026).* 2. 25.09 — Lietuvos kariuomenė: pašalintas RIA tekstas apie „trumpą specialiąją operaciją“ prieš Lietuvą — įprastas bauginimas, papildomų priemonių nereikia. Delfi (25.09, 14:20) ir 15min (25.09, 13:58): penktadienio rytą „RIA Novosti“ paskelbė, o vėliau pašalino straipsnį, lietuviškame perpasakojime pavadintą „Rusijos laukia dar viena speciali karinė operacija. Ji bus labai trumpa“, kuriame svarstytas galimas karas prieš Lietuvą. Pasak Delfi, tekstas buvo prieinamas apie tris valandas; pati agentūra vėliau nurodė, kad publikacija pašalinta, nes neatitinka nei redakcijos, nei Rusijos valstybės politi https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-09-25/ https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-09-25/ Fri, 25 Sep 2026 06:00:00 GMT 1. 24.09 — Keturi Vokietijos Eurofighter nusileido Lielvardėje maždaug savaitei. TVNET/LETA (24.09, 17:08), remdamasis Latvijos krašto apsaugos ministerija: ketvirtadienį Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų karinėje bazėje Lielvardėje nusileido keturi Vokietijos oro pajėgų naikintuvai Eurofighter, kad laikinai sustiprintų Latvijos oro erdvės apsaugą. Terminas — trumpas, maždaug savaitė, Seimo rinkimų laikotarpiui (15-asis Seimas, balsavimas spalio 3 d.). Užduotys — NATO oro ir priešraketinės gynybos priemonių palaikymas. Ministerija atskirai nurodo, kad dislokavimas tikrina NATO gebėjimą greitai perkelti ir priimti sąjungininkų pajėgas bei Lielvardės bazės pasirengimą jas aptarnauti. Delfi (24.09, 18:00) perteikia tuos pačius atvykimo ketvirtadienį rėmus, remdamasis ta pačia ministerija; nuotrauka — Gatis Dieziņš, Krašto apsaugos ministerija. LRT/ELTA (25.09, 07:40) kartoja: keturi orlaiviai, apie savaitę, krašto apsaugos ministro Raivio Melnio iniciatyva, prašymas sąjungininkams sustiprinti oro apsaugą rinkimų laikotarpiu. Šiandienos žinutėse Italijos ir Turkijos naikintuvai kaip jau nusileidę Lielvardėje neminimi: apie juos sakoma, kad jų buvimo sustiprinimas buvo skelbtas anksčiau. *Šaltiniai: TVNET/LETA — keturi Vokietijos naikintuvai rinkimų laikotarpiui (24.09.2026); Delfi — Vokietijos Eurofighter laikinai atvyko į Latviją (24.09.2026); LRT/ELTA — į Latviją atskrido keturi Vokietijos Eurofighter (25.09.2026).* 2. 24–25.09 — Lenkija: vakarinis RCB perspėjimas dviem vaivadijoms, rytą atšaukta; oro erdvės pažeidimas nepareikštas. Radio Lublin (įrašas 24.09, 21:41, remiantis PAP; atnaujinta 25.09, 05:24) rašo, kad Liublino vaivadijos gyventojams RCB perspėjimas apie Rusijos oro smūgį Ukrainai ketvirtadienį buvo išsiųstas trečią kartą per dieną, o tas pats tekstas išsiųstas ir į Pakarpatę. RCB formuluotė: „DĖMESIO! Rusijos oro ataka Ukrainos teritorijoje. Situacija stebima. Lenkijos Respublikos oro erdvėje operuoja Lenkijos aviacija.“ Atšaukimas, pagal šią chroniką, atėjo po daugiau nei septynių valandų: penktadienį 05:24 RCB — „Oro ataka prieš Ukrainą baigėsi. Grėsmės Lenkijos teritorijoje nėra“; laikraštis pateikia @RCB_RP rugsėjo 25 d. tviterio įrašą. Radio ESKA Žešuvas (25.09, 06:37, su PAP žyma) patvirtina rytinę SMS su tuo pačiu atšaukimo tekstu Liublino ir Pakarpatės apskritims ir vadina ją ketvirtadienio vakarą paskelbto pavojaus atšaukimu. Do Rzeczy (publikacija su žyma „šiandien 23:00“, ketvirtadienis) pateikia tą patį vakarinį RCB tekstą ir rašo, kad Lenkijos aviacija operuoja Lenkijos Respublikos oro erdvėje. Atskiros Operatyvinės vadavietės (DORSZ) eilutės būtent apie vakarinį epizodą šiose medžiagose nėra: apie skrydžius kalba RCB tekstas. Onet (atnaujinta 24.09, 22:20) prideda neoficialią detalę: stebėsenos svetainės Straznik.eu duomenimis, vienas aparatas buvo atpažintas maždaug 90 km nuo Lenkijos sienos, Voluinės srityje, o Lucko deputatas kalbėjo apie reaktyvinį droną ir sprogimus Lucke. Tai vieno leidinio ir neoficialios stebėsen https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-09-24/ https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-09-24/ Thu, 24 Sep 2026 06:00:00 GMT 1. 23.09 — Baltijos šalys prašo Europos Komisijos 500 mln. eurų apsaugai nuo dronų; skaičius — iš vieno suomių šaltinio. Iltalehti (Lauri Nurmi, publikacija rugsėjo 22 d. vakare, 22:24), remdamasis užsienio ir saugumo politikos šaltiniais, kurie, pasak laikraščio, matė laišką: pirmadienį, rugsėjo 21 d., Estijos, Latvijos ir Lietuvos krašto apsaugos ministrai išsiuntė laišką Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen. Parašus laikraštis priskiria Martinui Heremui, Raiviui Melniui ir Robertui Kaunui. Šaltiniai atsakymo laukia per kelias savaites ir tikisi gauti pinigų dar 2026 m. Laiškas viešai nepaskelbtas. Baltijos šalių žiniasklaidoje siužetas pasirodė rugsėjo 23 d.: Postimees 14:38 (atnaujinta 17:53) ir LRT/BNS 17:20 atpasakoja Iltalehti, o ne skelbia laiško tekstą. Robertas Kaunas trečiadienį AFP sakė, kad trys šalys paprašė ES papildomų lėšų priešdroninei gynybai; pusė milijardo AFP žinutėje priskirta „spaudos pranešimams“, o ne ministro ištartam skaičiui (NAMPA/AFP, Vilnius, 23.09). Skubos pagrindimas Iltalehti — galimybė, kad Rusija patikrins NATO 5-ąjį straipsnį dronų smūgiais rytiniam flangui: tai vienos redakcijos anoniminių šaltinių žodžiai, kaip nustatytas planas nepateikiami. ⚠️ Kas pasirašė laišką Estijos vardu, šaltiniai nesutaria — žr. prieštaravimų skyrių. *Šaltiniai: Iltalehti — Baltia pyytää EU:lta 500 miljoonaa euroa droonipuolustukseen (22.09.2026, 22:24); Postimees — Balti riigid paluvad Euroopa Liidult droonikaitseks 500 miljonit eurot (23.09.2026); LRT/BNS — Baltic states seek €500 million from EU to strengthen drone defences (23.09.2026); NAMPA/AFP — Baltic states seek more EU funds for anti-drone defences (23.09.2026).* 2. 23.09 — Lietuva: du JAV batalionai iki spalio pabaigos, vienas sunkusis ir vienas inžinerinis; sprendimo dėl nuolatinės bazės nėra. Po susitikimo Pentagone su JAV gynybos viceministru politikai Elbridge'u Colby krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sakė LRT (23.09, 18:02, atnaujinta 19:02): „Du amerikiečių batalionai spalio pabaigoje atvyks į Lietuvą, dabar vyksta pasirengimo procesai.“ Patikslinimas: arba visi bus Lietuvoje iki spalio pabaigos, arba buvimas pradės pildytis nuo spalio pabaigos. Vienas batalionas sunkusis, antrasis inžinerinis; rotacija, kaip ir anksčiau, devynių mėnesių. Skaičius, pasak ministro šiame interviu, liks panašus į ankstesnį, tačiau jo jis neįvardijo: „tai tiesiog techninės detalės“. Kaunas pasiūlė Colby apsvarstyti nuolatinę JAV bazę Lietuvoje: „tai naujas pasiūlymas“, „jokių sprendimų dabar nėra“. Platesnę amerikiečių buvimo Europoje peržiūrą, jo vertinimu, NATO formatu aptars gruodį. BNS (23.09, 15:10, medžiaga pažymėta kaip papildyta) perteikia tuos pačius dviejų batalionų ir spalio pabaigos rėmus ir priduria: skaičius „apie tūkstantį“, tarp ginkluotės — Abrams tankai. ⚠️ Abrams ir „apie tūkstantį“ yra BNS ir nėra LRT televizinėje formuluotėje — žr. prieštaravimus. Oficialaus Pentagono pranešimo spaudai su daliniu, skaičiumi ir data vis dar nėra. *Šaltiniai: https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-09-23/ https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-09-23/ Wed, 23 Sep 2026 06:00:00 GMT 1. 22.09 — Lietuva: nauja JAV karių rotacija „jau traukiniuose“, pasak Nausėdos — apie tūkstantis karių. Rugsėjo 22 d. rytą (LRT, 08:47) prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis dar sakė, kad „galutinio amerikiečių patvirtinimo kol kas nėra“. Jau 13:20 LRT, remdamasis prezidentu, pranešė, kad nauja rotacija vyksta į Lietuvą: „Patvirtinta, kad karių rotacija pakeliui, jau traukiniuose, ir tikimasi, kad ji artimiausiu metu atvyks į Lietuvą“ (Matulionis). Prezidentas Gitanas Nausėda: „Amerikiečių kariai ir toliau bus mūsų šalyje“; skaičius „ne mažesnis nei ankstesnio dislokavimo metu“. Vakare (LRT, 18:21) Nausėda patikslino, kad rotaciją „veikiausiai“ sudarys apie 1 000 karių, „plius minus šimtas“, o „logistikos mašina sukasi“. Lietuva buvo pareiškusi pasirengimą priimti iki 1 500 amerikiečių karių; ankstesnė rotacija (daugiau kaip 1 000 žmonių) išvyko vasaros pradžioje. Matulionis sakė, kad Vašingtonas nekėlė sąlygų, susijusių su Baltarusijos trąšų tranzitu. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys (Euronews): „galingas sąjungininkų vienybės ir ryžto signalas“. Rugsėjo 23 d. (LRT, 09:00, remiantis Fox News) Nausėda papasakojo, kad asmeniškai išsiuntė JAV prezidentui du laiškus, prašydamas išlaikyti pajėgas rytiniame flange. Svarbu: oficialaus Pentagono pranešimo su tiksliu skaičiumi, daliniu ir atvykimo data rengimo metu nėra; skaičiai — lietuviški. *Šaltiniai: LRT — New US troop rotation on its way to Lithuania, says president (22.09.2026); LRT — Nausėda: į Lietuvą sugrįžtančią rotaciją veikiausiai sudarys apie tūkstantis JAV karių (22.09.2026); Euronews — New rotation of US troops bound for Lithuania, Lithuanian president says (22.09.2026).* 2. 22–23.09 — Estija: JAV pranešė, kad amerikiečių pajėgos liks šalyje; nauja rotacija — „artimiausiu metu“. Užsienio reikalų ministras Margus Tsahkna JT Generalinės Asamblėjos kuluaruose Niujorke (ERR): „Jungtinės Valstijos mums pranešė, kad, peržiūrėjus pajėgų rotaciją, amerikiečių pajėgos liks Estijoje. Kitaip tariant, nauja rotacija atvyks artimiausiu metu, ir tai labai teigiama žinia.“ Skaičius ir terminai nenurodyti. Didžioji dalis amerikiečių kontingento, dislokuoto daugiausia Võru, paliko Estiją liepos pradžioje. Ten pat Tsahkna (ERR, 22.09) pareiškė, kad kalbos apie Rusijos pasirengimą kariniam susidūrimui su NATO „neatitinka tikrovės“ ir yra „Putino gąsdinimo“ dalis; hibridinės grėsmės ir diversijos vis dėlto realios, Estijai kylančios grėsmės vertinimas nepasikeitė. Latvijos krašto apsaugos ministras Raivis Melnis (LSM, 22.09): „konvencinės grėsmės lygis nepasikeitė“, tiesioginės karinės invazijos grėsmės Latvijai nėra; puolimas prieš NATO Rusijai būtų „savižudiškas žygis“, auga hibridinės grėsmės. *Šaltiniai: ERR — US to send new troop contingent to Estonia, minister says (22.09.2026); ERR — Tsahkna ERR-ile: USA uus kontingent jõuab peagi Eestisse (23.09.2026); ERR — Minister at the UN: No Russian troops behind our borders, war talk is fear (22.09.2026); LSM (rus.) — Latvijai nėra https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-09-22/ https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-09-22/ Tue, 22 Sep 2026 06:00:00 GMT 1. 21.09 — Latvija: Krāslavos savivaldybėje paskelbtas geltonas pavojus dėl galimos grėsmės oro erdvei, pakelti NATO misijos naikintuvai; atšaukta po mažiau nei dviejų valandų. Pirmadienio vakarą Latvijos nacionalinės ginkluotosios pajėgos (NBS) išsiuntė Krāslavos savivaldybės gyventojams pranešimą perspėjimo sistema (cell broadcast) apie galimą grėsmę oro erdvei ir aktyvavo NATO oro policijos misijos naikintuvus. NBS formuluotė: „Papildomų veiksmų šiuo metu nereikia. Jei situacija pasikeis, bus išsiųstas perspėjimas su būtinais nurodymais.“ Perspėjimo lygis — geltonas: sekti informaciją, slėptis nereikia. Atšaukimą patvirtino Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba (VUGD); LSM duomenimis, geltonas pavojus truko mažiau nei dvi valandas. Krāslavos savivaldybė — Latvijos pietryčiai, siena su Baltarusija. Svarbu: pranešimų apie rastą objektą, kritimą ar ginklų panaudojimą nėra; kas tiksliai buvo stebėta, oficialiai neatskleista. Tai pirmas oro perspėjimas virš Latvijos per pastarųjų leidimų laikotarpius — ankstesni Baltijos oro kontūro „palietimai“ buvo lietuviški. *Šaltiniai: LSM — Beidzies iespējamais gaisa telpas apdraudējums Krāslavas novadā (21.09.2026); NRA — Brīdinājums Krāslavas novadā: iespējams gaisa apdraudējums; aktivizēti NATO iznīcinātāji (21.09.2026).* 2. 21.09 — Lenkija: penktas per savaitę aviacijos pakėlimas ir ketvirtas per septynias dienas RCB perspėjimas — 24 Liublino vaivadijos apskritys; oro erdvė nepažeista. Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadavietė (DORSZ) vakare pranešė: „Rusijos Federacijai smogiant oro puolimo priemonėmis Ukrainos teritorijai, Lenkijos oro erdvėje pradėjo operuoti karinė aviacija.“ Veiksmai prevenciniai, antžeminės oro gynybos ir radiolokacinės žvalgybos priemonės parengtos. RCB išsiuntė perspėjimą 24 Liublino vaivadijos apskričių gyventojams, įskaitant Chełmą, Zamośćią ir Bialą Podlaską: „DĖMESIO! Rusijos oro ataka Ukrainoje. Situacija stebima. Lenkijos aviacija operuoja Lenkijos oro erdvėje. Laukite tolesnių pranešimų.“ RMF24 publikacija — rugsėjo 21 d., 21:41 (atnaujinta 23:36), WP — 21:43. Operavimas baigėsi netrukus po 23:00, Lenkijos oro erdvės pažeidimas neužfiksuotas. ⚠️ Prieštaravimas ankstesnio leidimo interpretacijai: vakarykštė apžvalga, uždaryta iki vakaro, „kaskados nutrūkimą“ fiksavo kaip pagrindinį stabilizuojantį laikotarpio faktą. Kaskada nenutrūko: rami buvo tik rugsėjo 20 d., o 21-ąją serija tęsėsi. Pataisymas įrašytas į `corrections.json`. *Šaltiniai: RMF24 — Alert RCB przy granicy. W przestrzeni powietrznej operowało polskie lotnictwo (21.09.2026); WP — «Stan gotowości». Polska poderwała myśliwce (21.09.2026).* 3. 21.09 — Lenkija: atskleistas rugsėjo 15 d. epizodas — neatpažintas dronas penkias minutes laikėsi 500 metrų nuo Aegis Ashore priešraketinės gynybos bazės Redzikove, kariškiai paskambino 112. Onet, remdamasis Lenkijos krašto apsaugos ministerijos atsakymu, pranešė rugsėjo 21 d. vakare: „Rugsėjo 15 d. popietę žvalgybos priemonės aptiko neleistiną droną netoli ame https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-09-21/ https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-09-21/ Mon, 21 Sep 2026 06:00:00 GMT 1. 21.09 — Lenkija: viceministras Wziątekas — JAV sprendimo dėl nuolatinės bazės laukiama po 2–3 mėnesių analizės, tikslinis amerikiečių karių skaičius šalyje — 15 tūkstančių, vieta — „vakarinė siena“. Radijas RMF24, laida „Rozmowa o 7:00“, eteris rugsėjo 21 d., 07:02. Krašto apsaugos viceministras Stanisławas Wziątekas: „Amerikiečiai artimiausius 2–3 mėnesius dar analizuos savo buvimą Europoje“, tačiau „esu įsitikinęs, kad pavyks priimti sprendimą dėl nuolatinės bazės ir sužinosime jos vietą“. Apie vietą: „Tai bus vakarinė siena“; argumentas — „šias bazes bus sunkiau atakuoti, kalbama apie logistikos patogumą“, nors galutinis žodis dėl vietos lieka amerikiečių pusei. Apie skaičių: „perspektyvoje kalbame apie 15 tūkstančių amerikiečių karių Lenkijoje“. Skaičiaus patikra: 15 tūkstančių nuskambėjo VIENAME vieno pareigūno interviu; aritmetiškai skaičius sutampa su anksčiau skelbtais rėmais (šiuo metu apie 10 tūkst. amerikiečių karių Lenkijoje plius maždaug 5 tūkst. nuolatinio kontingento prie bazės), tačiau kaip su JAV suderintas tikslinis rodiklis nepriklausomai nepatvirtintas — pateikiame kaip ministro pareiškimą, ne kaip nustatytą parametrą. Kontekstas (priešistorė, ne naujo fakto šaltinis): rugsėjo 17 d. D. Trumpas kalbėjo apie „didelę pažangą“ dėl bazės ir galimą greitą vietos paskelbimą, tą pačią dieną temą komentavo M. Przydaczas. Vertinimas: tai politinio kelio judėjimas, o ne perdislokavimas: per laikotarpį nė vienas padalinys nepaskelbtas perdislokuotu. *Šaltiniai: RMF24 — «To będzie ściana zachodnia». Wiceszef MON o stałej bazie USA w Polsce (21.09.2026).* 2. 21.09 — Lietuva: Kaunas pradėjo savaitės vizitą JAV; programoje Pentagonas, Kongresas ir pramonė, sprendimo dėl rotacijos rengimo metu nėra. LRT, publikacija rugsėjo 21 d., 06:22: krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pirmadienį pradeda savaitės vizitą Jungtinėse Valstijose (kelionės rėmai — rugsėjo 20–26 d.), kuriame aptars saugumo ir gynybos bendradarbiavimo klausimus. Suplanuoti susitikimai su JAV gynybos viceministru politikai Elbridge'u Colby, senatoriais Patty Murray ir Rogeriu Wickeriu, Pensilvanijos nacionalinės gvardijos vadu generolu majoru Johnu Pippy, taip pat su Lockheed Martin, Palantir, Northrop Grumman, Mach Industries ir Epirus atstovais. LRT primena dvišalių pirkimų rėmus: per trejus metus Lietuva iš JAV įsigijo ginkluotės ir technikos maždaug už 2 mlrd. eurų (Javelin, JLTV, Black Hawk, HIMARS, AMRAAM raketos). Partnerystė su Pensilvanijos nacionaline gvardija tęsiasi nuo 1993 m. Svarbu: medžiagoje apie vizito pradžią tiesioginių Kauno citatų apie amerikiečių karius Lietuvoje nėra, ataskaitos apie rugsėjo 21 d. įvykusius susitikimus taip pat nėra — JAV rotacijos Lietuvoje „langas“ šią parą neuždarytas. *Šaltiniai: LRT — Kaunas pradeda vizitą JAV (21.09.2026).* 3. 20–21.09 — Lenkija: savaitės aviacijos pakėlimų serija nutrūko; rugsėjo 20 ar 21 d. datuoto „operavimo“ ne registro šaltiniuose nerasta. Rugsėjo 13, 17, 18 ir 19 d. pakėlimus Polsat, Rzeczpospolita, I https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-09-20/ https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-09-20/ Sun, 20 Sep 2026 06:00:00 GMT 1. 19.09 — Lenkija: ketvirtas šią savaitę datuotas aviacijos pakėlimas dėl rusiškų reaktyvinių bepiločių, smogiančių Ukrainai; pavojus atšauktas apie 10:29, Lenkijos oro erdvė vėl nepažeista. Ginkluotųjų pajėgų Operatyvinė vadavietė (DORSZ) po 09:00 rugsėjo 19 d. pranešė, kad dėl Rusijos smūgių „reaktyviniais bepiločiais orlaiviais“ Ukrainos teritorijai Lenkijos oro erdvėje pradėjo veikti karinė aviacija; antžeminė oro gynyba ir radiolokacija parengtos; veiksmai prevenciniai, ypač grėsmei artimuose rajonuose. Apie 10:29–10:30 DORSZ: veikla baigta, sistemos grąžintos į įprastą režimą, „LR oro erdvės pažeidimo neužfiksuota“. Polsat ir Rzeczpospolita: kitaip nei penktadienį, šeštadienį nebuvo pranešta apie trumpą Liublino ir Žešuvo oro uostų darbo sustabdymą ir nebuvo siųstas RCB įspėjimas. PAP (per Stooq): smūgiai, su kuriais siejamas pakėlimas, – į taikinius „centrinėje Ukrainos dalyje“. Vertinimas: tai ketvirtas šioje serijoje datuotas Lenkijos aviacijos pakėlimas per savaitę dėl karo prie sienos (rugsėjo 13, 17, 18 ir 19 d.), tačiau ne naujas patvirtintas sprogimas keli kilometrai nuo linijos ir ne NATO oro erdvės pažeidimas. Išankstinis leidimas numušti (nuo 17.09) vėl nepanaudotas. *Šaltiniai: Polsat — Operowanie myśliwców zakończone (19.09.2026); Rzeczpospolita — Rosyjskie drony nad Ukrainą. Polska poderwała myśliwce (19.09.2026); Stooq / PAP — DORSZ: zakończyło się operowanie (19.09.2026).* 2. 19.09 — Kopenhaga: NATO Karinis komitetas; Cavo Dragone – „neapgalvotas“ Rusijos elgesys, pasirengimas ginti kiekvieną colį; neatidėliotina puolimo grėsmė nepaskelbta. Oficialus NATO tekstas rugsėjo 19 d.: rugsėjo 18–19 d. Kopenhagoje posėdžiavo 32 gynybos pajėgų vadai, SACEUR generolas Alexusas Grynkewichius ir SACT admirolas Pierre'as Vandier. Karinio komiteto pirmininkas admirolas Giuseppe Cavo Dragone bendroje spaudos konferencijoje su Danijos kariuomenės vadu generolu Michaelu Wiggersu Hyldgaardu: „pastarosiomis savaitėmis ir mėnesiais vėl matėme neapgalvotą Rusijos elgesį, įskaitant oro erdvės pažeidimus, incidentus su dronais, hibridinę veiklą ir bandymus patikrinti sąjungininkų ryžtą“; „NATO išlieka budri. NATO išlieka pasirengusi. Ir NATO padarys tai, kas būtina, kad apgintų kiekvieną sąjungininkų teritorijos colį“. Atskirai: sąjungininkai „pasirengę pirkti dideliu mastu“, pramonė turi tiekti „greitai, dideliu mastu ir nuspėjamai“; kitu Karinio komiteto pirmininku išrinktas generolas Carstenas Breueris (Vokietija; pareigas pradės eiti 2027 m. vasarą). Delfi (19.09, 21:00): Cavo Dragone sakė, kad Aljansas turi „tūkstančius puslapių“ planų rytiniam flangui; „struktūra parengta, kariai ir ginklai parengti“; neatidėliotinos puolimo grėsmės NATO šiuo metu nemato. BB.LV tą pačią dieną pateikia skaičių „apie 4 000 puslapių“ ir formuluotę apie „tris planus“ rytų krypčiai, taip pat atsakymą, kad Rusijos smūgio Lenkijos ir Ukrainos pasieniui NATO nelaiko realistišku scenarijumi – apie šias tris detales tai vienintelis šaltinis, nepriklausomo patvirtini https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-09-19/ https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-09-19/ Sat, 19 Sep 2026 06:00:00 GMT 1. 18.09 — Lenkija: trečias per savaitę aviacijos pakėlimas dėl prie sienos artėjusio objekto; pavojus atšauktas apie 09:00, Lenkijos oro erdvė vėl nepažeista. Ginkluotųjų pajėgų Operatyvinė vadavietė (DORSZ) apie 07:20 rugsėjo 18 d. pranešė, kad „dėl eilinių“ Rusijos oro puolimo priemonių smūgių Ukrainos teritorijai Lenkijos oro erdvėje pradėjo veikti karinė aviacija; antžeminė oro gynyba ir radiolokacija parengtos; veiksmai prevenciniai, ypač grėsmei artimuose rajonuose. Netrukus po 09:00 DORSZ: veikla baigta, sistemos grąžintos į įprastą režimą, „LR oro erdvės pažeidimo neužfiksuota“. Lenkijos oro navigacijos agentūra (PAŻP): Liublino ir Žešuvo oro uostai vėl trumpam stabdė skrydžius, eismas atnaujintas kiek prieš 09:00. Nacionalinio saugumo biuro vadovas Bartoszas Grodeckis Polsat laidoje „Graffiti“: „vėl identifikuotas objektas, judantis Lenkijos, Lenkijos sienos link“; „dar dideliu atstumu“; padėtis „labai panaši į vakarykštę“. Jis pagal savo suvestines smūgį pavadino „S-8000 sviediniu, paleidžiamu iš bepiločio“ – apie šaudmenų tipą tai vienintelis šaltinis, nepriklausomo patvirtinimo nėra, leidinyje kaip nustatytas faktas nepateikiama. Vertinimas: tai trečias šią savaitę datuotas Lenkijos aviacijos pakėlimas dėl karo prie sienos (rugsėjo 13, 17 ir 18 d.), tačiau ne naujas patvirtintas sprogimas keli kilometrai nuo linijos ir ne NATO oro erdvės pažeidimas. *Šaltiniai: Polsat — Polska poderwała myśliwce (18.09.2026); Gazeta.pl — DORSZ: Wojsko poderwało samoloty (18.09.2026).* 2. 18.09 — Tuskas Ukrainoje: Lenkija nuo šiandien – antibalistinėje koalicijoje; paskelbtas naujas „reikšmingas“ paramos paketas, skaičių šiuo laikotarpiu nėra. Pirmajame Karpatų integracijos iniciatyvos (C8) viršūnių susitikime rugsėjo 18 d. premjeras Donaldas Tuskas (oficialus kanceliarijos portalas, Reuters, Defence24, Polsat): „Lenkija nuo šiandien – šio didelio projekto dalis“; „suderinome bendradarbiavimo formas ir rėmus“; „ateityje – galbūt ne šiandien, bet tikrai rytoj – tai reikš kur kas saugesnį Europos, o kartu ir Lenkijos dangų“. Koaliciją (Freyja / Integrated Anti-Ballistic Missile Coalition) liepą sukūrė Ukraina ir devynios Europos šalys; Lenkijos tarp pirmųjų pasirašiusiųjų nebuvo – Tuskas tada kalbėjo apie pramoninį formato pobūdį. Prezidentas Volodymyras Zelenskis (Interfax-Ukraina): „sukursime Europos antibalistinę sistemą, esu 100 procentų tikras“; pasirengęs dalytis patirtimi. Tuskas taip pat sakė, kad Lenkija parengė naujus „gana reikšmingus“ paramos Ukrainai paketus, be paskelbtos nomenklatūros ir sumos. Susitikime: „Rusijos grėsmė – grėsmė mums visiems, ne tik Ukrainai“; „Ukrainos suverenitetas ir saugumas reiškia Lenkijos suverenitetą ir saugumą“; „pastarieji įvykiai rodo smūgių koncentraciją prie sienos su Lenkija“. Vertinimas: politinis prisijungimas prie jau egzistuojančio pramoninio-politinio formato, ne parengtos sistemos pristatymas ir ne turimos rytinio flango oro gynybos pokytis šiuo laikotarpiu. *Šaltiniai: gov.pl — Premier na szczycie https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-09-18/ https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-09-18/ Fri, 18 Sep 2026 06:00:00 GMT 1. 17.09 — Lenkija: reaktyvinis dronas sprogo arba numuštas apie 4 km nuo sienos ties Jahodynu; pakelti naikintuvai, sirenos ir RCB įspėjimas, Lenkijos oro erdvė nepažeista. Ginkluotųjų pajėgų Operatyvinės vadavietės (DORSZ) ir pulkininko leitenanto Jaceko Goryszewskio (PAP / Polsat / Gazeta.pl) duomenimis, rugsėjo 17 d. greitai prie sienos artėjęs reaktyvinis bepilotis nukrito arba buvo sunaikintas apie keturis kilometrus nuo Lenkijos ir Ukrainos sienos; naikintuvai pakelti Lenkijos oro erdvei pridengti, aviacija darbą baigė 12:46. DORSZ: veiksmai prevenciniai; antžeminė oro gynyba ir radiolokacija parengtos; laikinai sustabdyti civiliniai skrydžiai Liubline ir Žešuve. RCB įspėjimas išsiųstas Pakarpatės ir Liublino vaivadijoms („Rusijos oro smūgis Ukrainos teritorijoje… LR erdvėje veikia Lenkijos aviacija“); kai kuriose gyvenvietėse įjungtos sirenos. Premjeras Donaldas Tuskas (Polsat, Onet): „labai arti Lenkijos sienos, ties ukrainiečių Jahodynu, vėl atakuota, tikriausiai, degalinė; buvo labai masyvus blyksnis“; orlaiviai pakelti. Ukrainos valstybinė pasienio tarnyba, Polsat duomenimis, pranešė, kad pasienio infrastruktūra, įskaitant pasienio punktą, nenukentėjo. DORSZ atskirai paaiškino triukšmą šalies centre (taip pat ties Lodzė) budinčios poros garso barjero įveikimu. Lenkijos oro erdvės pažeidimo nėra – tai sutampa DORSZ, Tusko ir Polsat duomenyse. Krašto apsaugos viceministras Cezary Tomczykas (Defence24): rusiškas reaktyvinis orlaivis smogė ~4 km nuo sienos; išduotas išankstinis leidimas numušti tokius dronus. Krašto apsaugos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas Seime (Gazeta.pl): Lenkijos radarai droną sekė už 100 km iki sienos; oro gynybos sistemos laikytos aukščiausios parengties, „taip pat kai buvo identifikuotas rusiškas MiG-31 ore ir kilo Rusijos ginklo panaudojimo grėsmė“ – apie MiG-31 tai vienintelis šaltinis, nepriklausomo patvirtinimo nėra. Kosiniakas: „tai jau ne epizodai, o įvykių kaskada“, ypač rugsėjo 17-osios metinių dieną; galima laukti tolesnių provokacijų ir sabotažo prie pasienio punktų. ⚠️ Prieštaravimas: „tikriausiai degalinė“ (Tuskas) prieš „drono sprogimas ~4 km“ (Goryszewskis) ir „pasienio punktai nenukentėjo“ (Ukrainos pasienio tarnyba) – skirtingi vieno smūgio Ukrainai, o ne Lenkijai, aprašymai. Vertinimas: reaktyvinio bepiločio smūgis keli kilometrai nuo sienos, aviacijos pakėlimas ir Lenkijos oro erdvės pažeidimo nebuvimas patvirtinti keliuose nepriklausomuose leidiniuose; tai smūgis Ukrainai, ne NATO ir Rusijos incidentas, bet jau antrasis per savaitę tos pačios juostos palietimas (po 13.09, 0,8–2 km). *Šaltiniai: Polsat — Tusk o dronie przy granicy: bardzo masywna eksplozja (17.09.2026); Defence24 — Huk w centralnej Polsce. Wojsko podaje źródło (17.09.2026); Gazeta.pl — Kosiniak-Kamysz: jesteśmy w bardzo poważnym momencie (17.09.2026); Onet — Tusk: dron spadł blisko granicy (17.09.2026).* 2. 17.09 — Tuskas Seime: žvalgybos vertinimu, Rusijos plane – hibridiniai „atsitiktiniai“ dronų ir raketų smūgiai Len https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-09-17/ https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-09-17/ Thu, 17 Sep 2026 06:00:00 GMT 1. 16.09 — Lietuva: Nausėda po Valstybės gynimo tarybos numuštą droną vadina rusišku „Gerbera“, „greičiausiai skirtu Ukrainai“, nuo kurso nukreiptu elektroninės kovos priemonių; Kaunas ryte dar nefiksuoja kilmės; URM įteikė Baltarusijai notą. Po VGT posėdžio rugsėjo 16 d. prezidentas Gitanas Nausėda (LRT, 15min/BNS, Reuters/Straits Times, „Meduza“): „turimais duomenimis, tai buvo „Gerbera“ tipo dronas“; „greičiausiai tai nebuvo sąmoningas veiksmas prieš Lietuvą“; „greičiausiai tai buvo rusiškas dronas, skirtas Ukrainai, Ukrainos elektroninės kovos priemonių nukreiptas nuo kurso ir patekęs į mūsų teritoriją, kur buvo numuštas“. Elektroninis blokas dar analizuojamas, „informaciją, panašu, pavyks atkurti“. Vakare LRT televizijoje jis pridūrė, kad tokie incidentai „nebūtinai yra tiesioginė Rusijos ataka prieš NATO“, tačiau dronams „galbūt sąmoningai leidžiama nukrypti“, kad Baltijos šalių ir Lenkijos visuomenės būtų laikomos įtampoje. Rugsėjo 16 d. rytą (LRT RADIJAS, ~09:57) krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas kalbėjo kitaip: tyrimas užtruks, variklis ir technika svarbesni nei išorinis medžiagų panašumas, „spekuliuoti nenorime“; bendradarbiavimas ir keitimasis duomenimis su Lenkija suderinti; rusiškos kilmės nepatvirtina. Po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetų posėdžio (Lrytas, ~14:40) Kaunas: vietoje rasta drono programinė įranga, ji iššifruojama; užtaiso dydžio nenurodo; išvados – „artimiausiomis dienomis“. Opozicijos atstovas Laurynas Kasčiūnas (tuo metu vienintelis šaltinis) jau vadino orlaivį rusišku, modelio nepatikslindamas. Rugsėjo 16 d. vakare į URM iškviestas Baltarusijos ambasados atstovas, jam įteikta griežto protesto nota: rugsėjo 14/15 d. naktį – Baltarusijos pusės bepiločio orlaivio įvykdytas sienos ir oro erdvės pažeidimas; Vilnius reikalauja paaiškinimo ir teritorijos kontrolės; pasilieka teisę imtis priemonių kartu su sąjungininkais (LRT/BNS). Minsko ir Maskvos reakcijos neregistriniuose šio laikotarpio šaltiniuose nėra. ⚠️ Prieštaravimas: ryto ministro linija („neskubėti, kilmės nėra“) ir popietinė prezidento („Gerbera“, Rusija, Ukraina / elektroninė kova“). Vertinimas: „Gerbera“ tipas ir formuluotė „greičiau rusiškas, skirtas Ukrainai“ – valstybės vadovo pareiškimas po VGT, kurį perėmė keli nepriklausomi leidiniai; tai nėra laboratorinė išvada ir nėra krašto apsaugos ministro pozicija 16-osios rytą. Sąmoningos atakos prieš Lietuvą prezidentas netvirtina. *Šaltiniai: LRT — Nausėda: dronas tikriausiai buvo rusiškas Gerbera, skirtas Ukrainai (16.09.2026); LRT EN — Nausėda: drone was Russian Gerbera headed for Ukraine (16.09.2026); 15min — Nausėda: Kaišiadorių rajone numuštas rusiškas Gerbera (16.09.2026); LRT EN — Kaunas: determining drone origin will take time (16.09.2026); Lrytas EN — Kaunas: software found, do not speculate (16.09.2026); LRT — URM: Baltarusijai pareikštas protestas (16.09.2026); Delfi — Nausėda: dronams galbūt sąmoningai leidžiama nukrypti (16.09.2026); Reuters / Straits Times https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-09-16/ https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-09-16/ Wed, 16 Sep 2026 06:00:00 GMT 1. 15.09 — Lietuva: ties Pratkūnais numušto drono nuolaužose rastas ir neutralizuotas užtaisas; Crosetto sako „greičiausiai iš Rusijos“, Kaunas kilmės nefiksuoja; dieną sustabdytas oro uostas atnaujino darbą, pavojingo objekto nerasta. Po naktinio numušimo (apie 00:20, italų „Eurofighter“ iš Šiaulių, Pratkūnų kaimas, Kaišiadorių rajonas) krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas apie 15:00 preliminariai sakė, kad dronas „lyg ir be sprogmenų“, ir prašė palaukti patikslinimo. Vėliau tą pačią dieną jis socialiniuose tinkluose pranešė, kad planas „Skydas“ baigtas: „galutiniais duomenimis rastas užtaisas, išminuotojai jį neutralizavo“ („Aras“). Tai patvirtina Delfi/ELTA, LRT ir RFE/RL. Specialistai toliau tiria nuolaužas. Guido Crosetto (spaudos konferencija Šiauliuose, Reuters/Defense News): „praėjusią naktį italų pilotai vėl įsikišo ir numušė grėsmę, kuri greičiausiai kilo iš Rusijos.“ Kaunas žurnalistams: po ekspertizės „galėsime aiškiai pasakyti, ar tai Rusijos dronas ir galima provokacija, ar kitos šalies dronas“. Tipas oficialiai vis dar neįvardytas; laidos „Poligonas“ ekspertas (Eduardas Silva, LRT, vienintelis šaltinis) pagal putplastį ir faneros detales spėjo, kad tai „Geran“/„Gerbera“ – kariuomenė to nepatvirtina. Dieną apie 11:00 Vilniaus oro uostas sustabdė skrydžius dėl neatpažintos radarų žymos; pakelti Baltijos oro policijos misijos naikintuvai. NKVC atstovas Darius Buta (LRT/BNS): „pavojingų objektų nerasta; naikintuvai grįžta į bazę; gyventojams įspėjimai nebuvo siunčiami.“ Eismas atnaujintas maždaug po 30 minučių; atšauktas vienas „Wizz Air“ reisas Katanija–Vilnius. ⚠️ Prieštaravimas: ryto vertinimas „be užtaiso“ ir popietinis „užtaisas rastas“; italų „greičiausiai Rusija“ prieš lietuvių „neskubėti“. Vertinimas: užtaiso buvimą kritimo vietoje patvirtino krašto apsaugos ministras ir mažiausiai trys nepriklausomi leidiniai; valstybinė priklausomybė pagal dviejų šaltinių taisyklę nenustatyta. *Šaltiniai: LRT — Ministrą pasiekė naujausia žinia: numuštas dronas buvo su sprogmeniu (15.09.2026); Delfi EN — Explosives neutralised at drone crash site (15.09.2026); Defense News / Reuters — Italian NATO jet downs drone; Crosetto: most probably from Russia (15.09.2026); RFE/RL — Explosive-laden drone shot down over Lithuania (15.09.2026); LRT — Vilnius airport temporarily halts flights (15.09.2026); LRT — Lietuva ir Lenkija žada sutelkti pajėgas (16.09.2026).* 2. 15.09 — Lenkija: Kosiniakas-Kamyszas sieja „Gerbera“ ties Rusinowo su sekmadienio skrydžiu per Lietuvą; Ščecino prokuroras pradėjo bylą; chemikai atmetė CBRN grėsmę. Vicepremjeras ir krašto apsaugos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas (rugsėjo 15 d., PAP/Gazeta.pl): trajektorija „rodo, kad dronas] galėjo anksčiau sekmadienį praskristi per Lietuvos teritoriją, kai jo ten buvo ieškoma. Buvo bandyta jį neutralizuoti. Vėliau jis kirto Lietuvos sieną su Kaliningrado sritimi ir greičiausiai veikė virš Baltijos jūros.“ Lenkija ir Lietuva „tai aiškinsis kartu“; tokią rekomendaciją pateik https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-09-15/ https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-09-15/ Tue, 15 Sep 2026 06:00:00 GMT 1. 15.09 — Lietuva: NATO italų „Eurofighter“ pirmą kartą numušė droną virš Lietuvos teritorijos – prie Pratkūnų netoli Kruonio HAE; dieną Vilniaus oro uostas vėl sustabdė skrydžius dėl neatpažinto objekto. Lietuvos kariuomenės ir NKVC duomenimis, prieš pat vidurnaktį radarai užfiksavo iš Baltarusijos judančią žymę; vizualiai nuo žemės patvirtinti objekto nebuvo galima, todėl iš Šiaulių bazės pakelti Baltijos misijos italų kontingento naikintuvai (budi nuo 2026 m. liepos 31 d.). Apie 00:20 dronas sunaikintas ore prie Pratkūnų (Kaišiadorių rajonas, tarp Kauno ir Kaišiadorių, netoli Kauno marių ir Kruonio HAE). Trajektorija pagal NKVC: įskridimas iš Baltarusijos → Lentvaris / Trakų rajonas → vakarai. Geltonasis pavojus („tikėtinas oro pavojus“) iš pradžių paskelbtas Vilniuje, Vilniaus, Trakų ir Elektrėnų rajonuose, vėliau – Kauno apskrityje; pavojus atšauktas sunaikinus objektą. Prezidentas Gitanas Nausėda (X): „Ką tik į Lietuvos oro erdvę įskridęs dronas sunaikintas NATO naikintuvų“; „kartu su sąjungininkais Lietuva gins savo oro erdvę“. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas: gyventojai perspėti laiku, operacija praėjo įprastai; naktį jis susisiekė su Lenkijos kolega. Karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Antanas Matutis: iš Baltarusijos jokio pranešimo negauta; duomenų, kad taikinys buvo Kruonio HAE, nėra; dronas Lietuvos padangėje buvo „gerą pusvalandį“; geltonasis, o ne raudonasis lygis pasirinktas todėl, kad nebuvo matyti tiesioginės grėsmės nukristi ant gyvenviečių. Vietoje rastos nuolaužos (Reuters: dalis detalių atrodo medinės, dalis apanglėjusios), įvestas planas „Skydas“ (procedūra vietoms su sprogimo rizika). NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas kalbėjo apie „didelę tikimybę“, kad būta sprogstamojo užtaiso; kariuomenė to nepatvirtina ir „su išvadomis neskuba“. Priklausomybė (rusiškas / ukrainietiškas / kitas) oficialiai neįvardyta; prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis („Žinių radijas“, vienintelio šaltinio duomenimis) spėjo, kad tai „greičiausiai nuo kurso nuklydęs rusiškas arba ukrainietiškas dronas“. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys rytą Seime: Lietuva įteiks notą Baltarusijai (kaip ir visais objekto įskridimo iš jos pusės atvejais) ir prašo konsultacijų ES ir NATO. Apie 11:16 Vilniaus oro uostas vėl sustabdė išskridimus dėl neatpažinto objekto, kurį tikslino Karinės oro pajėgos; NKVC atstovas Darius Buta: „situacija įtempta, būtina reaguoti į visas indikacijas“; apie 11:22 gyventojai girdėjo naikintuvus virš Vilniaus ir Elektrėnų. Dieninio epizodo baigtis rengimo metu atviruose pranešimuose atskiru „atšaukimu“ neužfiksuota. ⚠️ Prieštaravimas: iš pradžių NKVC kritimo vieta nurodė Navasiolkus (Alytaus rajonas), vėliau – Pratkūnus (Kaišiadorys); „kovinio“ užtaiso vertinimas NKVC ir kariuomenės skiriasi. Vertinimas: numušimo faktą patvirtino prezidentas, kariuomenė, NKVC ir mažiausiai keturi nepriklausomi leidiniai (LRT, 15min, Reuters, Euronews); tai pirmasis NATO ginklų panaudojimas prieš dro https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-09-14/ https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-09-14/ Mon, 14 Sep 2026 06:00:00 GMT 1. 13.09 — Lenkija: rusiški dronai smogė 0,8–2 km nuo Lenkijos sienos, Varšuva pakėlė F-16 ir „Saab“; Tuskas – „eskalacija tapo faktu“, blogiausi scenarijai Lenkijos teritorijoje neatmetami. Rugsėjo 12-osios naktį į 13-ąją Rusija paleido į Ukrainą daugiau kaip 450 bepiločių orlaivių (Ukrainos karinių oro pajėgų duomenimis, 409 neutralizuoti); dalis smūgio teko Voluinės sričiai prie sienos su Lenkija. Krašto apsaugos ministro Władysławo Kosiniako-Kamyszo pranešimu X tinkle, Lenkijos sistemos užfiksavo reaktyvinių dronų „Geran-5“ ataką, vienas iš jų nukrito 1 km nuo Lenkijos sienos, kitas – 5 km. „Ukrzaliznycia“ pranešė apie smūgį keleivinio traukinio Kyjivas–Varšuva lokomotyvui 2 km nuo sienos (206 keleiviai, nukentėjusiųjų nėra; anksčiau ta pačia linija pravažiavo traukinys su užsienio politikais, tarp kurių minimas Borisas Johnsonas); Reuters / Al Jazeera – apie pataikytą sunkvežimį ~0,8 km nuo Jahodyno–Dorohusko pasienio punkto, kurio darbas buvo sustabdytas; Kyiv Independent – kad Ukrainos perėjos pusėje tuo metu buvo Estijos užsienio reikalų ministerijos delegacija, vadovaujama Marguso Tsahkna. Lenkija pakėlė F-16, sraigtasparnius ir tolimojo radiolokacinio aptikimo lėktuvą „Saab“; apie 10:00 Ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadavietė pranešė apie operacijos pabaigą ir patvirtino, kad Lenkijos oro erdvė nepažeista (girdėti „sprogimai“ – Lenkijos naikintuvų garso barjero įveikimas). Vadavietės atstovas spaudai Jacekas Goryszewskis: grėsmė „reali“ – „dronai veikė ir net naikino taikinius keleto – keliasdešimties kilometrų atstumu nuo Lenkijos sienos“. Rugsėjo 13 d. vakare premjeras Donaldas Tuskas po pasitarimo Vyriausybiniame saugumo centre (RCB) pareiškė: „Rusijos Federacijos veiksmų eskalacija tapo faktu, ir jos pavyzdžiai vis arčiau mūsų sienų“; „negalima atmesti, kad ši eskalacija palies ir mūsų teritoriją“; rusai „pasirengę naudoti pavojingesnę techniką – reaktyvinius dronus“. Jo žodžiais, buvo pataikyta į degalinę maždaug 2 km nuo sienos ir į krovininį sąstatą bėgiuose, o pranešimų apie smūgį būtent keleiviniam traukiniui „mes nepatvirtiname“; pirmadienį su Finansų ministerija numatyta aptarti ypatingą pasienio punktų darbo režimą, kad nesusidarytų automobilių, ypač su degalais, sankaupos. Vidaus reikalų ministras Marcinas Kierwińskis: įvykiai „vertinami itin rimtai“. Užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis apsiribojo fraze „Putinas eskaluoja“. ⚠️ Prieštaravimas: „Ukrzaliznycia“ ir Vakarų agentūros kalba apie smūgį keleivinio traukinio lokomotyvui; Tuskas – apie krovininį sąstatą ir degalinę ir smūgio keleiviniam traukiniui nepatvirtina; atstumai iki sienos šaltiniuose – 0,8 / 1 / 2 km (skirtingi objektai). Vertinimas: smūgių prie sienos faktas ir Lenkijos oro erdvės pažeidimo nebuvimas patvirtinti mažiausiai trimis nepriklausomais šaltiniais (Lenkijos KAM, Reuters, „Ukrzaliznycia“); tai smūgis Ukrainai, o ne NATO–Rusijos incidentas, tačiau mažiausiu atstumu iki NATO teritorijos nuo rugsėjo pradžios. *Šaltiniai: Rzeczpospolita — Tu https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-09-13/ https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-09-13/ Sun, 13 Sep 2026 06:00:00 GMT 1. 12–13.09 — Kaliningradas retorinių mainų centre: Sikorskis paragino NATO rengti „agresyvias“ pratybas prie Kaliningrado srities, Kremlius atsakė, kad „imasi priemonių“ regiono saugumui užtikrinti. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis, kalbėdamas rugsėjo 11 d. kasmetiniame Yalta European Strategy (YES) susitikime Kyive (pranešimai pasirodė rugsėjo 12 d.), pareiškė, kad Varšuva „labai atidžiai“ stebi Kaliningrado sritį, kurioje, jo žodžiais, šiuo metu „praktiškai nėra kariuomenės“, ir pasiūlė NATO pusėje rengti „tokias agresyvias pratybas, kad jis Putinas] nebūtų tikras, ką būtent mes padarysime“, – siekiant priversti Rusiją perkelti dalį pajėgų iš Ukrainos. Į patikslinantį klausimą, ar jis siūlo NATO užimti Kaliningrado sritį, Sikorskis atsakė: „Ne.“ Rugsėjo 13 d. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas komentare laikraščiui „Izvestija“ (šaltinis, kuriam taikomos ES sankcijos – tiesioginė nuoroda nepateikiama) pareiškė, kad Rusija „imasi atitinkamų priemonių šio svarbiausio Rusijos regiono saugumui užtikrinti“; apie konkrečius žingsnius nepranešta. Šie mainai papildo jau susikaupusią pareiškimų seriją: rugsėjo 4 d. SVR vadovas S. Naryškinas kalbėjo apie „NATO modeliuojamą Kaliningrado blokadą“, rugsėjo 10 d. Lietuvos Seimo komitetas pritarė konstitucinio draudimo dislokuoti MNG panaikinimui. Patikimumo vertinimas: Sikorskio pareiškimas patvirtintas keliais nepriklausomais Ukrainos ir Lenkijos šaltiniais; Peskovo atsakymas – pagal į registrą neįtrauktus Rusijos leidinius („Vedomosti“) ir įtrauktus („Izvestija“, tekstu). Nė viena pusė nepaskelbė apie konkrečius karinius žingsnius – tai retorinis, o ne kinetinis epizodas. *Šaltiniai: [Европейская правда — Глава МИД Польши призвал НАТО усилить учения у Калининградской области (12.09.2026); UNN — Sikorski called on NATO to increase exercises near Kaliningrad; Ведомости — Песков: Россия примет меры для безопасности Калининграда (13.09.2026); „Izvestija“ (13.09) – šaltinis, kuriam taikomos ES sankcijos – tiesioginė nuoroda nepateikiama.* 2. 12–13.09 — Baltarusija: tęsiasi kariuomenės kovinės parengties patikrinimas, kurį Lukašenka rugsėjo 11 d. išplėtė „visai kariuomenei, iki pat mobilizacijos“; vakarykštis leidimas šį faktą praleido – ištaisyta. Rugsėjo 11 d. Obuz-Lesnovskio poligone (Bresto sritis, prie Baranovičių – maždaug 100–150 km nuo Lenkijos ir Lietuvos sienų) Aliaksandras Lukašenka pareiškė: „Kariuomenę reikia supurtyti, atėjo laikas. Visą kariuomenę. Visus patikrinsime. Iki pat mobilizacijos“, pridurdamas, kad „mes ruošiamės karui, kad jo nebūtų“ ir kad Baltarusija „nieko pulti neketina“. Jo teigimu, šiuo metu tikrinama artilerijos brigada (anksčiau Saugumo tarybos valstybės sekretoriatas minėjo 51-ąją artilerijos brigadą, kurios patikrinimas prasidėjo rugpjūčio 24 d.) ir ryšių padaliniai; prieš tai buvo tikrinami tankų ir motorizuotųjų šaulių daliniai. Apie faktinį mobilizacijos paskelbimą nekalbama: kalbama apie išplėstinius patikrinimus su atskirų dali https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-09-12/ https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-09-12/ Sat, 12 Sep 2026 06:00:00 GMT 1. 11–12.09 — Estija: vidaus politikos krizė dėl gynybos žinybos – opozicija suskilusi dėl Gynybos ministerijos nuolatinio sekretoriaus atleidimo teisėtumo ir pirmalaikių rinkimų idėjos, trys partijos juda link nepasitikėjimo premjeru. Paskata – vyriausybės rugsėjo 10 d. sprendimas atleisti Gynybos ministerijos nuolatinį sekretorių (kanclerį) Kaimo Kuuską (paskutinė darbo diena – rugsėjo 15 d.); tai buvo viena iš kandidato į ministrus Martino Heremo, norinčio „laisvų rankų“ personalo sprendimuose, sąlygų. Rugsėjo 11–12 d. laikotarpiu įsiplieskė politinė reakcija: socialdemokratai (SDE) ir Isamaa suabejojo atleidimo teisėtumu (Valstybės tarnybos įstatymas riboja kanclerio atleidimą anksčiau nei po šešių mėnesių bendro darbo su ministru), SDE pirmininkas Lauri Läänemetsas kreipėsi į teisingumo kanclerį – ar atleidimas teisėtas ir ar jame nebuvo partinio politinio intereso; EKRE su šia linija nesutinka. Tuo pat metu Isamaa, Centro partija ir EKRE nusprendė judėti link nepasitikėjimo premjeru Kristenu Michalu (SDE prie iniciatyvos neprisijungė). Riigikogu po atostogų darbą atnaujina rugsėjo 14 d., oficialus Reformų partijos valdybos pritarimas Heremui numatytas rugsėjo 15 d. Tai faktinė siužeto pažanga, palyginti su ankstesniu leidimu, kuriame kalbėta tik apie Heremo kandidatūros iškėlimą. *Šaltiniai: ERR — Estonia's government dismisses Ministry of Defense permanent secretary; ERR — Opposition split on defense official's dismissal and snap election call; ERR — Isamaa, Center and EKRE to move forward with PM no-confidence motion.* 2. 12.09 — Estija: ginčas dėl grėsmės vertinimo formuluočių – kandidatas Heremas nori atnaujinti vertinimą, kadenciją baigiantis ministras Pevkuras perspėja prieš „politinį užsakymą“ žvalgybos perspėjimams. Kandidatas į gynybos ministrus Martinas Heremas viešai pareiškė, kad, tapęs ministru, norėtų, jog vyriausybė atnaujintų grėsmės vertinimo formuluotes: jo nuomone, karas Ukrainoje gali baigtis per pusmetį, o po to Rusijai gali prireikti dar maždaug pusmečio, kol ji taps pajėgi panaudoti karinę jėgą prieš Estiją. Kadenciją baigiantis ministras Hanno Pevkuras paprieštaravo, kad žvalgybos perspėjimai ir juose esanti informacija negali būti politinis užsakymas: profesionalams negalima nurodyti parašyti politikams reikalingo perspėjimo – jie turi pateikti nepriklausomą objektyvų vertinimą. Tai turininga diskusija apie grėsmės vertinimo formavimo principus fronto linijos šalies gynybos žinybos vadovybės kaitos fone. *Šaltinis: ERR — Outgoing defense minister: Intelligence early warning mustn't be a political request.* 3. 11–12.09 — Regionas: tebesitęsia didelių sąjungininkų pratybų prie rytinės sienos persidengimas (Strong Griffin 2026, Namejs 2026, Oak Projection); Baltijos oro kontūras laikotarpiu ramus; laikotarpis sutampa su rezonansinių 2025 m. rugsėjo įvykių metinėmis, tačiau naujo 2026 m. analogo nenustatyta. Laikotarpiu tęsiasi didelis vienu metu vykstančios sąjungininkų veiklos tankis: Lietuvoje, Švenčionių rajone pr https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-09-11/ https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-09-11/ Fri, 11 Sep 2026 06:00:00 GMT 1. 10–11.09 — Estija: premjeras Kristenas Michalas kandidatu į gynybos ministrus įvardijo buvusį Gynybos pajėgų vadą Martiną Heremą; oficialus Reformų partijos pritarimas – rugsėjo 15 d. Po Hanno Pevkuro atsistatydinimo rugsėjo 2 d. (skandalo dėl ~70 mln. eurų avanso iš Valstybinio gynybos investicijų centro už artilerijos šaudmenis Ukrainai fone) Estijos gynybos ministro postas liko laisvas. Laikotarpiu paaiškėjo įpėdinis: premjeras Kristenas Michalas pareiškė, kad pasiūlys postą buvusiam Gynybos pajėgų vadui generolui Martinui Heremui. Pasak Michalo, Reformų partijos valdyba oficialiai patvirtins kandidatūrą antradienį, rugsėjo 15 d., valdybos posėdyje – iki to laiko Heremas turėtų grįžti iš užsienio kelionės ir dalyvauti asmeniškai; anksčiau Michalas atskirai atmetė kitą svarstytą pavardę. Pats Heremas sutikimo viešai dar nepatvirtino. Paskyrimas eina per parlamentinę procedūrą Riigikogu atnaujinus darbą rugsėjo 14 d. Tai faktinė siužeto pažanga: ankstesniame leidime (rugsėjo 10 d.) įpėdinio pavardė dar nebuvo įvardyta. *Šaltiniai: ERR — Estonian PM to officially offer former EDF commander the post of defense minister; atsistatydinimo kontekstas – Euronews — Estonian defence minister resigns in €70m EU-funded procurement scandal (03.09.2026).* 2. 10–11.09 — Baltijos šalys: toliau persidengia trejos didelės sąjungininkų pratybos prie rytinės sienos – Strong Griffin 2026 (Lietuva, prie sienos su Baltarusija), Namejs 2026 (visoje Latvijoje) ir Kanados Oak Projection (Latvija). Laikotarpiu išlieka didelis vienu metu vykstančios sąjungininkų veiklos tankis. Lietuvoje, Švenčionių rajone (Pabradė ir apylinkės, ~15–30 km nuo sienos su Baltarusija), vyksta aktyvioji tarptautinių taktinių pratybų Strong Griffin 2026 fazė (organizatorė – Lietuvos pėstininkų brigada „Grifas“; rugsėjo 2–20 d.; skelbiama ~2500 karių ir ~500 technikos vienetų; tarptautinis kontingentas – JAV, Lenkija, Nyderlandai, Prancūzija, Portugalija, taip pat partnerės Ukraina ir Moldova; treniruojamas visas bepiločių sistemų naudojimo ciklas – nuo žvalgybos iki tolimųjų smūgių ir kovos su dronais). Latvijoje visoje šalyje tęsiasi visapusiškos valstybės gynybos pratybos Namejs 2026 (rugsėjo 2 d. – spalio 8 d.; ~12 000 karių ir zemessargų, taip pat sąjungininkai – Kanada, JAV, Estija, Lietuva): intensyviausios Latgalos fazės prie rytinės sienos pikas jau praėjęs, tačiau po šalį išsklaidyta veikla (kolonų judėjimas, žemi orlaivių skrydžiai, kova su dronais) tęsiasi. Lygiagrečiai Kanados vadovaujama NATO daugiatautė brigada Sėlijos (Sēlija) poligone baigia pratybas Oak Projection (rugsėjo 5–14 d.). Laikotarpiu datuotas gynybinis didinantis veiksnys su tolimųjų smūgių treniravimo elementu prie pat sienos su Baltarusija; kontingentų nacionalinė sudėtis pateikiama kaip deklaruota. *Šaltiniai: eng.lsm.lv — Namejs 2026 military drills take place throughout Latvia (02.09.2026); eng.lsm.lv — NATO will be projecting oak in Latvia over next two weeks (Oak Projection, 03.09.2026); oficialus Strong https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-09-10/ https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-09-10/ Thu, 10 Sep 2026 06:00:00 GMT 1. 10.09 — Lenkija: įsigaliojo trijų mėnesių oro erdvės apribojimų režimas šalies rytuose (zona EP R134, iki gruodžio 9 d.) — visiškas naktinis skrydžių draudimas iki maždaug 3 km aukščio, išimtis tik kariniams dronams. Nuo rugsėjo 10 d. rytinę Lenkijos dalį trims mėnesiams (iki 2026 m. gruodžio 9 d.) uždengė laikina draudžiamoji zona EP R134 — nuo žemės iki maždaug FL95 skrydžio lygio (apie 3 km). Griežčiausias režimas galioja naktį, nuo saulėlydžio iki saulėtekio: visiškas skrydžių zonoje draudimas, vienintelė išimtis — kariniai bepiločiai orlaiviai (ir iš anksto suderinti kilimai bei nusileidimai atskirose aikštelėse). Naujoji zona pakeičia anksčiau galiojusią EP R131. Oficiali motyvacija — užtikrinti efektyvesnį Lenkijos oro gynybos sistemos veikimą šalies rytuose tebevykstančio konflikto Ukrainoje kontekste; priemonė suteikia Lenkijos oro gynybai daugiau veiksmų laisvės prie rytinės sienos, esant dronų įskridimų grėsmei. Keleivinių reisų kreiseriniame aukštyje apribojimas neliečia. Tai iš anksto paskelbtas, gynybinis ir prevencinis struktūrinis žingsnis NATO rytiniame flange, anksčiau aptartas kaip artėjantis, o šiuo laikotarpiu faktiškai įsigaliojęs. *Šaltiniai: Poland Insight — Poland to Restrict Flights Along Eastern Border for Three Months (EP R134); Ukrainska Pravda (eng) — Poland to restrict air traffic over east of country until 9 December (03.09.2026); United24 Media — Poland to Close Airspace Along Border to Safeguard Sky From Russian Threats.* 2. 09–10.09 — Baltijos šalys: tęsiasi trijų didelių sąjungininkų pratybų prie rytinės sienos sutapimas — Strong Griffin 2026 (Lietuva, prie sienos su Baltarusija), Namejs 2026 (visoje Latvijoje) ir Kanados vadovaujamos Oak Projection (Latvija). Šiuo laikotarpiu išlieka didelis vienalaikės sąjungininkų veiklos tankis. Lietuvoje, Švenčionių rajone (Pabradė ir apylinkės, apie 15–30 km nuo sienos su Baltarusija), vyksta tarptautinių taktinių pratybų Strong Griffin 2026 aktyvusis etapas (organizatorius — Lietuvos pėstininkų brigada „Grifas“; rugsėjo 2–20 d.; nurodoma apie 2500 karių ir apie 500 technikos vienetų; tarptautinis kontingentas — JAV, Lenkija, Nyderlandai, Prancūzija, Portugalija bei partnerės Ukraina ir Moldova; treniruojamas visas bepiločių sistemų naudojimo ciklas — nuo žvalgybos iki tolimųjų smūgių ir kovos su dronais). Latvijoje visoje šalyje tęsiasi visuotinės valstybės gynybos pratybos Namejs 2026 (rugsėjo 2 d. – spalio 8 d.; apie 12 000 karių ir zemessargų bei sąjungininkai — Kanada, JAV, Estija, Lietuva): intensyvaus Latgalos etapo prie rytinės sienos pikas (rugsėjo 4–6 d.) praeitas, tačiau po šalį išsklaidyta veikla (kolonų judėjimas, aviacijos skrydžiai mažame aukštyje, kova su dronais) tęsiasi. Kartu Kanados vadovaujama NATO daugiatautė brigada Sėlijos (Sēlija) poligone vykdo pratybas Oak Projection (rugsėjo 5–14 d.). Šiam laikotarpiui priskirtas gynybinis didinantis veiksnys su tolimųjų smūgių treniruotės elementu prie pat sienos su Baltarusija; kontingentų nacionalinė sud https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-09-09/ https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-09-09/ Wed, 09 Sep 2026 06:00:00 GMT 1. 08–09.09 — Lietuva: prie sienos su Baltarusija tęsiasi daugiašalių pratybų Strong Griffin 2026 aktyvusis etapas (Švenčionių rajonas), akcentuojant bepiločių sistemas — nuo žvalgybos iki tolimųjų smūgių ir kovos su dronais. Tarptautinės taktinės pratybos Strong Griffin 2026 (organizatorius — Lietuvos pėstininkų brigada „Grifas“ / Griffin Brigade) prasidėjo rugsėjo 2 d. ir truks iki rugsėjo 20 d. poligone ir aplinkinėse Švenčionių rajono teritorijose (Pabradė ir apylinkės, apie 15–30 km nuo sienos su Baltarusija). Nurodoma apie 2500 karių ir maždaug 500 technikos vienetų; be Lietuvos padalinių, tarptautinio kontingento sudėtyje — JAV, Lenkijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Portugalijos kariai, taip pat partneriai iš Ukrainos ir Moldovos. Treniruojamas visas bepiločių sistemų naudojimo ciklas — nuo žvalgybos ir taikinių aptikimo iki tolimųjų smūgių ir priešo dronų neutralizavimo. Rugsėjo 8–9 d. laikotarpiu pratybos tęsiasi aktyviuoju etapu. Šiam laikotarpiui priskirtas gynybinis didinantis veiksnys su tolimųjų smūgių treniruotės elementu prie pat sienos su Baltarusija; pratybos iš anksto paskelbtos, kontingento nacionalinė sudėtis pateikiama kaip deklaruota. *Šaltiniai: militarnyi.com — Three military exercises are taking place on territory of Baltic states; oficialus organizatorius — Lietuvos kariuomenė (kariuomene.lt).* 2. 08–09.09 — Latvija: visuotinės valstybės gynybos pratybos Namejs 2026 tęsiasi visoje šalyje (iki spalio 8 d.); intensyvaus Latgalos etapo prie rytinės sienos pikas (rugsėjo 4–6 d.) praeitas, kartu vyksta Kanados vadovaujamos pratybos Oak Projection (05–14.09). Visuotinės valstybės gynybos pratybos Namejs 2026 (organizatorius — Latvijos nacionalinės ginkluotosios pajėgos NBS, globojamos NATO daugiatautės divizijos „Šiaurė“; visoje Latvijoje nuo rugsėjo 2 d. iki spalio 8 d., apie 12 000 karių ir zemessargų bei sąjungininkai — Kanada, JAV, Estija, Lietuva) šiuo laikotarpiu tęsiasi po šalį išsklaidytu formatu: intensyviausia veikla Latgaloje (regione, besiribojančiame su Rusija ir Baltarusija) vyko rugsėjo 4–6 d. ir iki šio laikotarpio baigėsi. Gyventojai toliau įspėjami apie karinių kolonų judėjimą, aviacijos skrydžius mažame aukštyje, dronų aktyvumą ir laikinus eismo apribojimus; atskiras akcentas — „priešo“ bepiločių orlaivių aptikimas ir neutralizavimas (counter-UAS). Tuo pat metu Kanados vadovaujama NATO daugiatautė brigada Latvijoje rugsėjo 5–14 d. vykdo pratybas Oak Projection Sėlijos (Sēlija) poligone: technika ir personalas ten perkelti rugsėjo 4–7 d., Kanados sraigtasparniai CH-146 Griffon skraido tarp Ādažių bazės ir poligono. Šiam laikotarpiui priskirtas gynybinis didinantis veiksnys, nors didžiausias tankis, palyginti su rugsėjo 4–6 d. Latgalos etapu, sumažėjęs. *Šaltiniai: eng.lsm.lv — Namejs 2026 military drills take place throughout Latvia (02.09.2026); lsm.lv — Cesvainē notiek mācības «Namejs 2026» (05.09.2026); eng.lsm.lv — NATO will be projecting oak in Latvia over next two weeks (Oak Projection, 03.09.2026).* 3. https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-09-08/ https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-09-08/ Tue, 08 Sep 2026 06:00:00 GMT 1. 07–08.09 — Lietuva: prie sienos su Baltarusija tęsiasi daugiašalių pratybų Strong Griffin 2026 aktyvusis etapas (Švenčionių rajonas), akcentuojant bepiločių sistemas, įskaitant tolimuosius smūgius ir kovą su dronais. Tarptautinės taktinės pratybos Strong Griffin 2026 (organizatorius — Lietuvos pėstininkų brigada „Grifas“ / Griffin Brigade) prasidėjo rugsėjo 2 d. ir truks iki rugsėjo 20 d. poligone ir aplinkinėse Švenčionių rajono teritorijose (Pabradė ir apylinkės, apie 15–30 km nuo sienos su Baltarusija). Nurodoma apie 2500 karių ir maždaug 500 technikos vienetų; be Lietuvos padalinių, tarptautinio kontingento sudėtyje — JAV, Lenkijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Portugalijos kariai, taip pat partnerių Ukrainos ir Moldovos atstovai. Treniruojamas visas bepiločių sistemų naudojimo ciklas — nuo žvalgybos ir taikinių aptikimo iki tolimųjų smūgių ir priešo dronų neutralizavimo. Gyventojai įspėjami apie kovinių dronų skrydžius, triukšmą ir sprogimų garsus ir prašomi nepanikuoti. Šiam laikotarpiui priskirtas gynybinis didinantis veiksnys su tolimųjų smūgių treniruotės elementu prie pat sienos su Baltarusija; pratybos iš anksto paskelbtos. *Šaltiniai: press.lv — Į dangų pakils koviniai dronai, bus girdėti sprogimai: gyventojų prašoma nepanikuoti (Strong Griffin 2026); oficialus organizatorius — Lietuvos kariuomenė (kariuomene.lt).* 2. 07–08.09 — Latvija: visuotinės valstybės gynybos pratybos Namejs 2026 tęsiasi visoje šalyje (iki spalio 8 d.); intensyvaus Latgalos etapo prie rytinės sienos pikas (rugsėjo 4–6 d.) praeitas, kartu vyksta Kanados vadovaujamos pratybos Oak Projection (05–14.09). Visuotinės valstybės gynybos pratybos Namejs 2026 (organizatorius — Latvijos nacionalinės ginkluotosios pajėgos NBS, globojamos Daugiatautės divizijos „Šiaurė“; visoje Latvijoje nuo rugsėjo 2 d. iki spalio 8 d., apie 12 000 karių ir zemessargų bei sąjungininkai — Kanada, JAV, Estija, Lietuva) šiuo laikotarpiu tęsiasi po šalį išsklaidytu formatu: intensyviausia veikla Latgaloje (regione, besiribojančiame su Rusija ir Baltarusija) vyko rugsėjo 4–6 d. ir iki šio laikotarpio baigėsi, atskiri epizodai (taip pat ir Cesvainėje) datuojami rugsėjo 5 d. Gyventojai toliau įspėjami apie karinių kolonų judėjimą, aviacijos skrydžius mažame aukštyje, dronų aktyvumą ir laikinus eismo apribojimus; atskiras akcentas — „priešo“ bepiločių orlaivių aptikimas ir neutralizavimas (counter-UAS). Tuo pat metu Kanados vadovaujama NATO daugiatautė brigada Latvijoje rugsėjo 5–14 d. vykdo pratybas Oak Projection Sėlijos (Sēlija) poligone: treniruojamas kovingų padalinių išvykimas, dislokavimas ir išlaikymas už nuolatinės dislokacijos vietų ribų; Kanados sraigtasparniai CH-146 Griffon skraido tarp Ādažių bazės ir poligono. Šiam laikotarpiui priskirtas gynybinis didinantis veiksnys, nors didžiausias tankis, palyginti su rugsėjo 4–6 d. Latgalos etapu, sumažėjęs. *Šaltiniai: eng.lsm.lv — Namejs 2026 military drills take place throughout Latvia (02.09.2026); lsm.lv — Cesvainē notiek mācības «Namejs https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-09-07/ https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-09-07/ Mon, 07 Sep 2026 06:00:00 GMT 1. 06–07.09 — Lietuva: prie sienos su Baltarusija tęsiasi daugiašalių pratybų Strong Griffin 2026 aktyvusis etapas (Švenčionių rajonas) — apie 2500 karių ir apie 500 technikos vienetų, akcentas — bepiločių sistemos, įskaitant tolimuosius smūgius ir kovą su dronais. Tarptautinės taktinės pratybos Strong Griffin 2026 (organizatorius — Lietuvos pėstininkų brigada „Grifas“ / Griffin Brigade) prasidėjo rugsėjo 2 d. ir truks iki rugsėjo 20 d. poligone ir aplinkinėse Švenčionių rajono teritorijose (Pabradė ir apylinkės, apie 15–30 km nuo sienos su Baltarusija). Dalyvauja apie 2500 karių ir maždaug 500 technikos vienetų; be Lietuvos padalinių, tarptautinio kontingento sudėtyje nurodomi JAV, Lenkijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Portugalijos kariai, taip pat partnerių — Ukrainos ir Moldovos — atstovai. Treniruojamas visas bepiločių sistemų naudojimo ciklas — nuo žvalgybos ir taikinių aptikimo iki tolimųjų smūgių ir priešo dronų neutralizavimo; manevrų metu vertinama bepiločių orlaivių sąveika su kitais padaliniais. Gyventojai įspėjami apie kovinių dronų skrydžius, triukšmą ir sprogimų garsus ir prašomi nepanikuoti. Šiam laikotarpiui priskirtas gynybinis didinantis veiksnys su tolimųjų smūgių treniruotės elementu prie pat sienos su Baltarusija; pratybos iš anksto paskelbtos. *Šaltiniai: press.lv — Į dangų pakils koviniai dronai, bus girdėti sprogimai: gyventojų prašoma nepanikuoti (Strong Griffin 2026); oficialus organizatorius — Lietuvos kariuomenė (kariuomene.lt). Rusijos pateikimas (be kita ko, kaip „didelės NATO pratybos su Ukrainos ir Moldovos dalyvavimu“) iš dalies ėjo per į registrą įtrauktą Rusijos žiniasklaidą (Life) — prieigą užblokavo Baltijos šalių reguliuotojai – nuoroda nepateikiama.* 2. 06.09 — Latvija: intensyvus visuotinių valstybės gynybos pratybų Namejs 2026 Latgalos etapas prie rytinės sienos eina į pabaigą; technikos ir karių perdislokavimas tęsiasi iki rugsėjo 7 d., kartu vyksta Kanados vadovaujamos NATO brigados pratybos Oak Projection (05–14.09). Visuotinės valstybės gynybos pratybos Namejs 2026 (organizatorius — Latvijos nacionalinės ginkluotosios pajėgos NBS, globojamos Daugiatautės divizijos „Šiaurė“; visoje Latvijoje nuo rugsėjo 2 d. iki spalio 8 d., apie 12 000 karių ir zemessargų bei sąjungininkai — Kanada, JAV, Estija, Lietuva) šiuo laikotarpiu tęsia aktyvųjį etapą: intensyviausia veikla Latgaloje (regione, besiribojančiame su Rusija ir Baltarusija) vyko rugsėjo 4–6 d., o technikos ir personalo perdislokavimas į poligonus tęsiasi iki pat rugsėjo 7 d. Gyventojai įspėjami apie karinių kolonų judėjimą, aviacijos skrydžius mažame aukštyje, dronų aktyvumą ir laikinus eismo apribojimus; atskiras akcentas — „priešo“ bepiločių orlaivių aptikimas ir neutralizavimas (counter-UAS). Tuo pat metu Kanados vadovaujama NATO daugiatautė brigada Latvijoje rugsėjo 5–14 d. vykdo pratybas Oak Projection Sėlijos (Sēlija) poligone: treniruojamas kovingų padalinių išvykimas, dislokavimas ir išlaikymas už nuolatinės dislokacijos vietų ribų; Kanados sra https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-09-06/ https://baltic-monitor.com/lt/issues/2026-09-06/ Sun, 06 Sep 2026 06:00:00 GMT 1. 04–06.09 — Latvija: pratybų „Namejs 2026“ aktyvusis etapas Latgaloje (rytinis pasienis su Rusija ir Baltarusija) — intensyvi kovos su dronais (counter-UAS) treniruotė, technikos ir karių judėjimas. Visuotinės valstybės gynybos pratybos „Namejs 2026“ (organizatorius — Latvijos nacionalinės ginkluotosios pajėgos, NBS; vyksta visoje Latvijoje nuo rugsėjo 2 d. iki spalio 8 d., apie 12 000 karių ir zemessargų bei sąjungininkai — Kanada, JAV, Estija, Lietuva) rugsėjo 4–6 d. intensyviausią veiklą sutelkia Latgaloje — regione, tiesiogiai besiribojančiame su Rusija ir Baltarusija. Gyventojai įspėjami apie karinės technikos ir personalo judėjimą keliais, karinės aviacijos skrydžius (taip pat ir mažame aukštyje), padidėjusį bepiločių orlaivių aktyvumą ir laikinus eismo apribojimus; atskiras akcentas — „priešo“ bepiločių orlaivių aptikimas, identifikavimas ir neutralizavimas (counter-UAS) bei kariuomenės sąveika su civilinėmis institucijomis. Šiam laikotarpiui priskirtas gynybinis didinantis veiksnys: karinis tankis prie rytinės Latvijos sienos šią parą padidėjęs. *Šaltiniai: eng.lsm.lv — Namejs 2026 military drills take place throughout Latvia (02.09); rus.lsm.lv — Visoje šalyje iki spalio 8 d. vyksta pratybos „Namejs 2026“ (02.09); chayka.lv — „Namejs 2026“ Latgaloje: technika keliuose, dronai ir apribojimai (03.09).* 2. 05.09 — Estija: premjeras Michalas pasiūlė gynybos ministro postą buvusiam Gynybos pajėgų vadui Martinui Heremui; šis svarsto pasiūlymą, įpėdinis kol kas nepaskirtas. Gynybos ministro Hanno Pevkuro atsistatydinimo pasekmės (pasitraukimas po €70 mln. vertės sviedinių skandalo ir Valstybės kontrolės pastabų — žr. rugsėjo 3–5 d. leidimus): premjeras Kristenas Michalas pasiūlė Gynybos ministerijos vadovo postą buvusiam Estijos gynybos pajėgų vadui generolui Martinui Heremui (EDF vadovavo 2018–2024 m.). ERR duomenimis, Heremas patvirtino, kad pasiūlymas nuskambėjo (labiau kaip kvietimas apsvarstyti nei tiesioginis paskyrimas), ir pareiškė turįs pagalvoti, išreikšdamas santūrumą („ar reikia gelbėti Estiją — taip; ar tai turiu daryti aš ir šiame lygmenyje — nesu tikras“). Michalas pranešė, kad Reformų partija kandidatūras pradės aptarinėti kitą savaitę; naujasis ministras galėtų prisiekti ne anksčiau nei rugsėjo 14 d., kai Riigikogu atnaujins darbą. Pevkuras toliau eina pareigas; tiesioginio poveikio Estijos koviniam parengtumui ir karinei pozicijai nėra — krizė valdoma įprasta institucine tvarka. *Šaltiniai: ERR (en) — Former EDF commander offered defense minister post (05.09); Postimees — Herem: peaminister uuris, kas oleksin valmis kaitseministriks asuma (05.09).* 3. 05.09 — Kaliningrado sritis: Baltijos laivynas treniravosi naktį atremti smogiamųjų bepiločių orlaivių ataką — radioelektroninės kovos priemonėmis slopinti valdymo kanalus ir naikinti NPGRK „Verba“ įgulomis. Rusijos šaltinių pranešimais, rugsėjo 5 d. Kaliningrado srityje vyko planinės naktinės pratybos, kuriose dalyvavo Baltijos laivyno karinių objektų apsaugos padalinių ir o