Latvija: visuotinės valstybės gynybos pratybos „Namejs…

2026 m. rugsėjo 3 d. leidimas — už laikotarpį 2026 m. rugsėjo 2–3 d.

Pastaba: ankstesnis leidimas — 2026 m. rugsėjo 2 d. (eskalacijos rizika 4,4/10). Laikotarpiu rugsėjo 2–3 d. NATO–Rusijos linijoje buvo pastebimai ramiau nei ankstesniu: rugsėjo 1 d. naktinių dronų įskridimų į Baltijos šalių oro erdvę pasikartojimo neužfiksuota, o masinė naktinė Rusijos ataka naktį iš rugsėjo 2-osios į 3-iąją buvo vykdoma iš pietinių krypčių (Milerovas, Oriolas, okupuotas Doneckas, Krymas) prieš Ukrainos teritoriją — be persiliejimo į Baltijos šalis. Pagrindinis planinis laikotarpio veiksnys — rugsėjo 2 d. prasidėjusių Latvijos visuotinės valstybės gynybos pratybų „Namejs 2026“ aktyvioji fazė (visoje šalyje iki spalio 8 d., apie 12 000 karių ir Nacionalinės gvardijos (Zemessardze) narių bei sąjungininkai). Šiaurės vakarinis Rusijos kampas prie Baltijos šalių tebėra smūgio „Novatek-Ust Luga“ kompleksui (rugsėjo 1 d.) padarinių fazėje: rugsėjo 2 d. „Novatek“ atnaujino kuro krovą, perdirbimas neatkurtas. Verbalinis fonas — griežtas Rusijos užsienio reikalų viceministro A. Gruško pareiškimas (rugsėjo 2 d.). Kalendorinė rugsėjo 3 d. regione pridėjo nedaug naujų atskirų įvykių — toliau sąžiningai pažymėtas datavimas ir aiškus kontekstas.

Svarbiausia per parą

02–03.09 — Latvija: visuotinės valstybės gynybos pratybos „Namejs 2026“ vyksta aktyviąja faze — visoje šalyje iki spalio 8 d., apie 12 000 karių ir nacionalinės gvardijos narių bei sąjungininkai. Rugsėjo 2 d. prasidėjusios visuotinės valstybės gynybos pratybos „Namejs 2026“ (organizatorius — Nacionalinės ginkluotosios pajėgos, NBS) vyksta visoje Latvijos teritorijoje ir truks iki spalio 8 d.: apie 12 000 karių ir Zemessardze narių bei sąjungininkai (Kanada, JAV, Estija, Lietuva ir kt.), bendradarbiaujant su NATO daugianacionalinės divizijos „Šiaurė“ štabu, NATO pajėgų integravimo vienetu Latvijoje (NFIU) ir Jungtinėmis ekspedicinėmis pajėgomis (JEF). Rytiniuose pasienio rajonuose suintensyvinti bepiločių orlaivių skrydžiai ir priešo dronų aptikimo, identifikavimo bei neutralizavimo (counter-UAS) treniruotės; rugsėjį–spalį vyks mobilizacinės pratybos (tikrinamas rezervistų ir nacionalinės gvardijos narių perspėjimas bei aprūpinimas ekipuote ir ginklais). Gyventojai įspėti apie karinės technikos ir personalo judėjimą keliais, karinės aviacijos skrydžius (taip pat ir žemame aukštyje) bei šaudymus poligonuose. Vidutinis, iš anksto paskelbtas gynybinis rizikos didinimo veiksnys; rugsėjį–spalį karinis tankis Latvijoje padidėjęs. Šaltiniai: LSM (lv) — pratybos „Namejs 2026“ vyksta visoje šalyje iki spalio 8 d. (02.09); rus.lsm.lv — visoje šalyje iki spalio 8 d. vyksta pratybos „Namejs 2026“ (02.09); Xinhua — Latvia launches „Namejs'26“ comprehensive national defense exercise (02.09).
02–03.09 — NATO–Rusijos linija Baltijos oro kontūre laikotarpiu rami: rugsėjo 1 d. dronų įskridimai nepasikartojo; masinė naktinė Rusijos ataka naktį iš rugsėjo 2-osios į 3-iąją buvo nukreipta prieš Ukrainą iš pietinių krypčių, be persiliejimo į Baltijos šalis. Kalendorinėmis laikotarpio dienomis naujų Baltijos šalių oro erdvės pažeidimų, NATO Baltijos oro policijos misijos dronų perėmimų ar tiesioginių NATO ir Rusijos incidentų neužfiksuota; paskutinis realus sąlytis su Baltijos oro kontūru tebėra datuotas rugsėjo 1 d. (vienu metu įvykę įskridimai į Latviją ir Estiją, pakelti Turkijos F-16 iš Ämario). Masinė naktinė Rusijos ataka naktį į rugsėjo 3 d. (Ukrainos ginkluotųjų pajėgų duomenimis — 163 dronai, numušti 135, pataikymai 15 vietų) buvo nukreipta prieš Ukrainą ir paleista iš pietinių krypčių (Milerovas, Oriolas, okupuotas Doneckas, Krymas), t. y. ne šiaurės vakarų „Baltijos“ vektoriumi — tą naktį persiliejimo į Baltijos šalių oro erdvę nebuvo. Ramus kinetinis laikotarpio fonas NATO–Rusijos linijoje — stabilizuojantis žymuo. Šaltiniai: ua.news — Rusija atakavo Ukrainą 163 dronais, oro gynyba numušė 135 (03.09); Stars and Stripes — NATO fighters scramble after drone enters Estonian airspace (01.09, paskutinio sąlyčio kontekstas).
02.09 — Leningrado sritis: „Novatek“ po rugsėjo 1 d. smūgio atnaujino kuro krovą Ust Lugos terminale; perdirbimas neatkurtas, žala vertinama. Rugsėjo 2 d. duomenimis, „Novatek“ atnaujino kuro krovą „Novatek-Ust Luga“ terminale (dideliame eksporto mazge prie Baltijos jūros), nukentėjusiame naktį į rugsėjo 1 d. per Ukrainos gynybos ministerijos GUR ir nepilotuojamų sistemų padalinių giluminę operaciją; buvo pataikyta į perdirbimo mazgus ir technologinę įrangą, kilo didelis gaisras (gubernatoriaus A. Drozdenkos duomenimis, užgesintas rugsėjo 1 d. apie 09:30 Maskvos laiku). Žalos mastas ir perdirbimo atkūrimo terminai vertinami (nepriklausomais vertinimais — savaitės). ⚠️ Prieštaravimas: konkretus skaičius „iki 52 numuštų dronų regione“ (rugsėjo 1 d.) pateiktas Rusijos pusės ir nepriklausomai nepatikrintas; pats smūgio ir gaisro faktas patvirtintas ukrainiečių (GUR, „Ukrainska pravda“) ir nepriklausomų („The Moscow Times“, „Euromaidan Press“) šaltinių (dviejų šaltinių taisyklė). Rusijos–Ukrainos ašis (dronų karo persiliejimas į šiaurės vakarinį Rusijos kampą), o ne NATO–Rusijos. Šaltiniai: Euromaidan Press — Ukraine confirms strike hit Novatek Ust-Luga fuel plant (02.09); Ukrinform — GUR patvirtino smūgį „Novatek-Ust Luga“ kompleksui (01.09); interfax.ru — gaisras Ust Lugos uosto zonoje (01.09, nėra registre).

Išsamiai pagal kryptis

Karinių objektų ir įtvirtinimų statyba

Baltijos gynybos linija (Lietuva–Latvija–Estija) — struktūrinis procesas. Koordinuota griovių, bunkerių, stebėjimo postų ir prieštankinių kliūčių („drakono dantų“) statyba palei maždaug 950 km sienų su Rusija ir Baltarusija tęsiama kaip ilgalaikis procesas; naujų laikotarpiu datuotų pranešimų neužfiksuota. Šaltinis: RFE/RL — Baltic states arm for Russian threat (kontekstas).
Lietuva — kontrmobilumo zona ir „drakono dantys“ pasienyje su Kaliningrado sritimi ir Baltarusija (struktūrinis, kontekstas). Anksčiau patvirtintas planas: 20 metrų kontrmobilumo juosta, 150 metrų juostos operacinėse zonose; inžinerinės technikos parkai — iki 2028 m. pabaigos, pelkių ir šlapynių atkūrimas kaip barjeras — iki 2030 m. pabaigos. Tiltai prie sienos ruošiami minuoti. Naujų laikotarpiu datuotų žingsnių nėra. Šaltinis: LRT — Lithuania expands border defences (kontekstas).
Latvija — rytinė siena: techninę infrastruktūrą planuojama užbaigti iki 2027 m. II ketvirčio (struktūrinis, vykdoma). Darbai pasienyje su Rusija ir Baltarusija tęsiami; palei rytinę sieną diegiamas priešdroninis kontūras, tiesiogiai susijęs su „Namejs 2026“ kovos su dronais komponentu. Naujų atskirų laikotarpiu datuotų žingsnių nenustatyta. Šaltinis: LSM — tema „Krievijas robeža“.
Estija — pietryčių sienos stiprinimas ir apie 600 modulinių bunkerių pirkimas (struktūrinis, kontekstas). Sausumos siena įrengta maždaug 80 proc., visiškai ją užbaigti planuojama iki 2027 m. pabaigos. Naujų laikotarpiu datuotų žingsnių nėra. Šaltinis: news.err.ee — PPA: Estonian border to be completed by end of 2027.
Lenkija — „Rytų skydas“ (struktūrinis, kontekstas). Gynybinių linijų statyba pasienyje su Rusija ir Baltarusija tęsiama; užbaigti planuojama iki 2028 m. Šaltinis: France 24 — the 'hedgehogs' leading Poland's defences (21.08, kontekstas).

Kariuomenės dislokavimas ir judėjimas

„Namejs 2026“ (rugsėjo 2 d. – spalio 8 d.) — aktyvioji fazė (datuota laikotarpiu). Žr. „Svarbiausia“ 1 punktą. Numatomas technikos ir karių judėjimas šalies keliais, karinės aviacijos skrydžiai (taip pat ir žemame aukštyje), šaudymai poligonuose, mobilizacinės pratybos su rezervistais ir nacionalinės gvardijos nariais bei intensyvios bepiločių orlaivių ir kovos su dronais treniruotės rytiniame pasienyje. Šaltiniai: LSM (lv, 02.09); riga.lv (oficialus).
Vokietijos tankų brigada Lietuvoje (struktūrinis). Bundesvero 45-oji šarvuotoji brigada (Panzerbrigade 45 „Litauen“) dislokuojama Lietuvoje (Rūdninkai / Rukla), visišką kovinę parengtį planuojama pasiekti iki 2027 m. (apie 4800 karių), į šiaurę nuo Suvalkų koridoriaus. Naujų laikotarpiu datuotų žingsnių nėra. Šaltinis: RFE/RL (kontekstas).
Vokietijos ir Nyderlandų korpusas Estijos ir Latvijos gynybai (struktūrinis). Anksčiau sutartas korpuso priskyrimas išlieka ilgalaikiu rizikos didinimo veiksniu; naujų laikotarpiu datuotų žingsnių nėra. Šaltinis: estonianworld.com — NATO to assign a new corps to defend Estonia and Latvia.
NATO rotacinės pajėgos (kontekstas). Nuolatinės daugianacionalinės NATO kovinės grupės Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje; NATO Baltijos oro policijos misija (taip pat Turkijos F-16 Ämario bazėje) laikotarpiu naujų pakilimų pagal pavojaus signalą virš Baltijos šalių neatliko (paskutinis realus suveikimas — 01.09). Šaltinis: Stars and Stripes (01.09, kontekstas).

Susitarimai ir išlaidos

Laikotarpiu rugsėjo 2–3 d. reikšmingų naujų susitarimų ar sutarčių neužfiksuota. Iš artimo konteksto: 2026 m. gynybos biudžetai — Estijos apie 5,4 proc. BVP, Lietuvos apie 5,38 proc. BVP, Latvijos apie 4,91 proc. BVP; Baltijos šalys patvirtino siekį pasiekti 5 proc. BVP; ES pradėjo nukreipti į regioną apie 14 mlrd. eurų gynybos ir saugumo paskolų; sutarta dėl bendros trijų Baltijos šalių karinio mobilumo erdvės (biurokratinių kliūčių panaikinimas perkeliant karius ir techniką). Priešistorė / kontekstas. Šaltiniai: war.gov — Baltic States Pledge to Meet NATO's 5% GDP Military Target; Militarnyi — Baltic states agree to remove bureaucracy for military movement.

Karinė pagalba, oro gynyba ir REK

Kova su dronais ir Baltijos oro policija — suaktualinta per „Namejs 2026“. Kova su dronais paskelbta atskiru rudens pratybų „Namejs 2026“ komponentu (intensyvūs bepiločių orlaivių skrydžiai ir priešo dronų neutralizavimo treniruotės rytiniame pasienyje). Naujų NATO oro policijos kovinių suveikimų virš Baltijos šalių laikotarpiu neužfiksuota. Šaltiniai: rus.lsm.lv (02.09); LSM (lv, 02.09).
REK ir GNSS slopinimas Baltijos jūroje — stiprėjantis struktūrinis fonas. Nuolatinis navigacijos signalų slopinimas ir klastojimas virš Suomijos įlankos, rytinės Baltijos jūros dalies ir Baltijos šalių tęsiasi; Rusijos REK laikoma viena iš priežasčių, dėl kurių ukrainiečių dronai nukrypsta į NATO oro erdvę (Estijos vertinimas, datuotas rugsėjo 1 d.). Naujų laikotarpiu datuotų atvejų nenustatyta. Šaltinis: Ukrinform — Estonia's defense minister on drones (01.09, kontekstas).
Priešistorė (kontekstas): paskutiniai patvirtinti NATO oro policijos įvykdyti užsienio dronų numušimai virš Latvijos datuoti birželio 8 d. ir rugpjūčio 14 d. (Latgala / Balvi); naktį į rugsėjo 1 d. patvirtinto numušimo virš Baltijos šalių nebuvo — dronas (-ai) tranzitu paliko regioną. Laikotarpiu rugsėjo 2–3 d. naujų perėmimų neužfiksuota. Šaltinis: eng.lsm.lv — NATO fighters shoot down drone in north-east Latvia (14.08, kontekstas).

Kaliningradas ir Rusijos pasienio regionai

Leningrado sritis — smūgio „Novatek-Ust Luga“ kompleksui padarinių fazė (datuota laikotarpiu). Žr. „Svarbiausia“ 3 punktą: rugsėjo 2 d. „Novatek“ atnaujino kuro krovą; perdirbimas neatkurtas, žala vertinama. Rusijos–Ukrainos ašis; numuštų dronų skaičius (rugsėjo 1 d.) — Rusijos pusės duomenys, nepriklausomai nepatikrinti. Šaltiniai: Euromaidan Press (02.09); fontanka.ru — dronų ataka prieš Leningrado sritį (01.09, nėra registre, kontekstas).
Kaliningrado zona — naujų laikotarpiu datuotų Baltijos laivyno pratybų nenustatyta (artimas kontekstas). Paskutiniai datuoti renginiai — rugpjūčio pabaigoje (rugpjūčio 26 d.: sąlyginio priešo oro smūgio atrėmimas ir pakrančių kompleksų „Bastion“ pratybos; oro smūgio atrėmimą patvirtino ne registro pirminis šaltinis „Interfax“; dalį epizodų pirmasis paskelbė TASS — prieiga prie šaltinio užblokuota Baltijos šalių reguliuotojų, nuoroda nepateikiama). Kalendorinėmis dienomis rugsėjo 2–3 d. naujų datuotų Baltijos laivyno pratybų atviruose šaltiniuose nenustatyta. Šaltinis: interfax.ru — Baltijos laivynas atrėmė sąlyginio priešo oro smūgį (26.08).
Pskovo ir Leningrado sritys — foninė šiaurės vakarų krypties turbulencija (kontekstas). Šiaurės vakarinis Rusijos kampas prie Baltijos šalių dėl tebevykstančio Rusijos ir Ukrainos dronų karo išlieka kinetiškai aktyvus; tačiau naktį į rugsėjo 3 d. pagrindinis Rusijos atakos vektorius buvo nukreiptas prieš Ukrainą iš pietinių krypčių, o ne per šiaurės vakarinį kampą — naujų smūgių Leningrado ir Pskovo sritims laikotarpiu neužfiksuota. Veiksnys išlaiko potencialą epizodiniams tarpvalstybiniams įskridimams ir oro gynybos bei REK aktyvumui prie Baltijos šalis besiribojančiose teritorijose. Šaltinis: ua.news — Rusijos ataka 163 dronais prieš Ukrainą iš pietinių krypčių (03.09).
Baltarusija / Suvalkų koridorius. Naujų laikotarpiu datuotų karinių įvykių neužfiksuota; tęsiasi hibridinis spaudimas instrumentalizuojant migraciją Latvijos ir Baltarusijos pasienyje; karinio mobilumo plėtra prie koridoriaus (Vokietijos brigada į šiaurę, JAV kovinė grupė į pietus) — ilgalaikis struktūrinis rizikos didinimo veiksnys. Didelių Rusijos ir Baltarusijos pratybų 2026 m. rudeniui nepaskelbta (strateginės pratybos „Zapad“ vyksta kas ketverius metus, paskutinės — „Zapad-2025“; kitos tikėtinos maždaug 2029 m.). Šaltinis: LRT — Lithuania, Poland to hold joint exercises in Suwałki Gap (kontekstas).

Pareigūnų pareiškimai

Rusija (02.09, datuota laikotarpiu — verbalinis laikotarpio fonas): Rusijos užsienio reikalų viceministras A. Gruško pareiškė, kad NATO veiksmais Baltijos jūra paversta „karinės konfrontacijos zona“ ir kad Aljansas „ruošiasi karui“; kartu jis atmetė tezę apie Rusijos planus pulti Baltijos šalis („kam mums jas pulti?“). Pareiškimas padarytas rugsėjo 2 d. (išsamiai aprašytas ankstesniame leidime), laikotarpiu išlieka griežtu verbaliniu naratyvu kartu su signalu apie puolamųjų ketinimų Baltijos kryptimi nebuvimą. Naujo, rugsėjo 3 d. datuoto Rusijos vadovų pareiškimo apie Baltijos šalis nepriklausomuose šaltiniuose nenustatyta. Šaltiniai: fontanka.ru (02.09, nėra registre); The Moscow Times (rus, nepriklausomas).
Estija (laikotarpio kontekstas): krašto apsaugos ministras H. Pevkuras paragino nepervertinti rugsėjo 1 d. incidento ir atskirti „baudžiamąjį nusižengimą“ nuo „karinio užpuolimo“; užsienio reikalų ministras M. Tsahkna anksčiau nuo kurso nukrypusius ukrainiečių dronus vadino „kaina, kurią verta mokėti“ už smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. Naujo, rugsėjo 2–3 d. datuoto atskiro Baltijos šalių vadovų pareiškimo gynybos klausimais (be reakcijos į dronus) nepriklausomuose šaltiniuose nenustatyta. Šaltinis: Ukrinform (01.09, kontekstas).
Europa / Baltijos šalys (kontekstas): rugpjūčio pabaigos duomenimis, Europos pareigūnai nematė požymių, kad Rusija ruoštųsi konvenciniam puolimui prieš NATO ar kurią nors Baltijos šalį; Baltijos šalių pareigūnai viešai atmeta tezę apie neišvengiamą Rusijos puolimą, pabrėždami skirtumą tarp „pasirengimo galimai grėsmei“ ir „tiesioginės grėsmės“. Šaltinis: Euronews — Why the Baltics are pushing back against new fears of a Russian attack (31.08, kontekstas).

⚠️ Prieštaravimai ir neatitikimai

Numuštų dronų virš Leningrado srities skaičius (01.09) — vienos pusės duomenys (išlieka kaip kontekstas). „Iki 52 numuštų regione“ pateikta Rusijos pusės (gubernatorius A. Drozdenka) ir nepriklausomai nepatikrinta; pats smūgio „Novatek-Ust Luga“ kompleksui ir gaisro faktas patvirtintas Ukrainos GUR ir nepriklausomų šaltinių („The Moscow Times“, „Euromaidan Press“). Galutinis skaičius pateikiamas be kategoriškumo (dviejų šaltinių taisyklė). Tai Rusijos–Ukrainos, ne NATO–Rusijos ašis.
Naktinės Rusijos atakos iš rugsėjo 2-osios į 3-iąją kryptis — pietinis, o ne „Baltijos“ vektorius. Paieškos rezultatuose iškyla ir medžiaga apie dronų aktyvumą „prie Baltijos šalių sienų“; tačiau nepriklausomais Ukrainos duomenimis masinė ataka naktį į rugsėjo 3 d. buvo paleista iš pietinių krypčių (Milerovas, Oriolas, Doneckas, Krymas) ir nukreipta prieš Ukrainą. Atitinkamai tą naktį persiliejimo į Baltijos šalių oro erdvę neužfiksuota; sieti šios atakos su naujais įskridimais į Baltijos šalis nėra pagrindo (pasenusio konteksto draudimas: vienintelis realus sąlytis su Baltijos kontūru tebėra datuotas rugsėjo 1 d.).
Rusijos grėsmės vertinimai (kontekstas, išlieka). Rusijos užsienio reikalų viceministras A. Gruško (02.09) kalba apie „NATO pasirengimą karui“, kartu neigdamas Rusijos planus pulti Baltijos šalis; rugpjūčio pabaigos Vakarų ir Baltijos šalių vertinimai taip pat nemato požymių, kad Rusija ruoštųsi konvenciniam puolimui. Vieši vertinimai, „kas eskaluoja“, diametraliai skiriasi, nors iš dalies sutampa išvada, kad neišvengiamo puolimo prieš Baltijos šalis nėra; pateikiama be kategoriškumo.

Esminių faktinių klaidų ankstesniuose leidimuose, dėl kurių reikėtų naujo įrašo pataisymų žurnale, šiuo laikotarpiu nenustatyta. Įrašo į corrections.json nereikia. (Anksčiau įrašytas rugsėjo 1 d. leidimo pataisymas — dėl naktinių dronų įskridimų — lieka galioti.)

📊 Eskalacijos rizikos vertinimas (0–10): 4,3 / 10

Rusijos ir Baltarusijos pusės veiksniai:

Šiaurės vakarinio Rusijos kampo prie Baltijos šalių kinetinis aktyvumas (laikotarpiu sumažėjęs): po smūgio „Novatek-Ust Luga“ kompleksui (01.09) naktį į rugsėjo 3 d. pagrindiniai Rusijos ir Ukrainos smūgių mainai persikėlė į pietinį vektorių (Rusijos ataka prieš Ukrainą), naujų smūgių Leningrado ir Pskovo sritims laikotarpiu neužfiksuota — turbulencijos veiksnys struktūriškai išlieka, tačiau laikotarpiu neaštrėjo.
Struktūrinis Baltijos fono militarizavimas: oro gynybos, raketinių ir pakrančių kompleksų koncentracija Kaliningrade; stiprėjantis REK ir GNSS slopinimas; rugpjūčio mėnesio Baltijos laivyno pratybų ciklas (paskutiniai epizodai 26.08); hibridinis spaudimas Latvijos ir Baltarusijos pasienyje.
Griežta Rusijos URM retorika: A. Gruško pareiškimas (02.09) apie Baltijos jūrą kaip „karinės konfrontacijos zoną“ ir „NATO pasirengimą karui“ — išliekantis verbalinis laikotarpio rizikos didinimo veiksnys.

NATO ir jos narių pusės veiksniai:

„Namejs 2026“ aktyvioji fazė (datuota laikotarpiu): didžiausios šių metų pratybos (apie 12 000 karių ir nacionalinės gvardijos narių, mobilizacinės pratybos, intensyvūs bepiločių orlaivių skrydžiai ir kova su dronais prie rytinės sienos) rugsėjį–spalį didina karinį tankį Latvijoje — vidutinis gynybinis rizikos didinimo veiksnys.
Tęsiamas struktūrinis flango stiprinimas: Vokietijos tankų brigada Lietuvoje; Vokietijos ir Nyderlandų korpusas; Latvijos priešdroninis kontūras; Lietuvos kontrmobilumo zona; Estijos sienos stiprinimas ir bunkeriai; Lenkijos „Rytų skydas“.

Abipusiai / struktūriniai veiksniai:

Pratybų langų tankėjimas prie bendros sienos: „Namejs 2026“ aktyvioji fazė ir reguliari Baltijos laivyno veikla — abiejų pusių manevrai didina klaidingo apskaičiavimo riziką.
Tebevykstantis Rusijos ir Ukrainos dronų karas prie NATO perimetro: struktūrinis tarpvalstybinių incidentų šaltinis; laikotarpiu vektorius pasislinko į pietus, tačiau persiliejimo į šiaurės vakarinį kampą potencialas išlieka.
Diagnostinis neatitikimas dėl „eskaluojančios pusės“: abipusiai kaltinimai (Rusijos URM ir NATO), iš dalies sutampant išvadai, kad neišvengiamo puolimo prieš Baltijos šalis nėra.

Stabilizatoriai:

Ramus Baltijos oro kontūras laikotarpiu: rugsėjo 1 d. įskridimai nepasikartojo; naujų Baltijos šalių oro erdvės pažeidimų ir naikintuvų pakilimų pagal pavojaus signalą neužfiksuota.
Pietinis naktinės Rusijos atakos iš rugsėjo 2-osios į 3-iąją vektorius: masinis smūgis buvo nukreiptas prieš Ukrainą iš pietinių krypčių — be persiliejimo į Baltijos šalis.
NATO santūrumas ir nuspėjamumas: „Namejs 2026“ — iš anksto paskelbtos, gynybinio tikslo pratybos; oro policija laikotarpiu kovos režimu nenaudota.
Rusijos signalas apie puolamųjų ketinimų Baltijos kryptimi nebuvimą: A. Gruško išlyga „neturime planų pulti Baltijos šalių“ (esant griežtam bendram naratyvui).
Viešas Baltijos šalių pareigūnų neišvengiamos grėsmės neigimas: skiriamas „pasirengimas galimai grėsmei“ ir „tiesioginė grėsmė“.
Tiesioginio NATO ir Rusijos susidūrimo nebuvimas ir didelių Rusijos ir Baltarusijos pratybų 2026 m. rudenį nebuvimas („Zapad“ vyksta kas ketverius metus).

Balo pagrindimas: lygis sumažintas iki 4,3 (−0,1), palyginti su ankstesniu leidimu. Pagrindinis rugsėjo 2 d. leidimo balo didėjimo veiksnys — realus sąlytis su NATO linija (vienu metu pažeista Latvijos ir Estijos oro erdvė, pakelti naikintuvai 01.09) — laikotarpiu rugsėjo 2–3 d. nepasikartojo; masinė naktinė Rusijos ataka iš rugsėjo 2-osios į 3-iąją buvo nukreipta prieš Ukrainą iš pietinių krypčių, be persiliejimo į Baltijos šalis, o tai iš dalies slopina aštrų ankstesnio laikotarpio incidentų veiksnį. Kartu išlieka vidutiniai rizikos didinimo veiksniai: „Namejs 2026“ aktyvioji fazė (padidėjęs karinis tankis) ir griežta Rusijos URM retorika, todėl sumažėjimas apribotas −0,1. Lygis lieka „įprastai įtemptos Šaltojo karo laikų priešpriešos“ juostoje, gerokai žemiau Able Archer 1983 (≈7).

Istorinė analogija: įprastai įtempta Šaltojo karo laikų manevrų ir diplomatijos priešprieša (≈4,3) su tankėjančiais pratybų langais ir struktūriniu fono militarizavimu, tačiau su santykinai ramiu Baltijos oro kontūru laikotarpiu ir be tiesioginio NATO ir Rusijos susidūrimo; žemiau nei Able Archer 1983 (≈7) ir 2008 m. / 2014 m. išvakarės (≈6–7), aukščiau nei įprastas Šaltasis karas (≈3–4).

Pokytis, palyginti su ankstesniu leidimu: ↓ (−0,1) — 4,4 (rugsėjo 2 d.) → 4,3 (rugsėjo 3 d.). Sumažėjimo priežastis — aštrus rugsėjo 1 d. oro incidentas laikotarpiu nepasikartojo, o naktinės Rusijos atakos iš rugsėjo 2-osios į 3-iąją vektorius buvo pietinis (ne Baltijos); sumažėjimą riboja „Namejs 2026“ aktyvioji fazė ir išliekanti griežta Rusijos URM retorika.

Išlyga: tai analitinis vertinimas, pagrįstas atvirais šaltiniais, o ne prognozė. Dalis abiejų pusių pranešimų yra demonstracinio ar propagandinio pobūdžio; teiginiai be nepriklausomo patvirtinimo tekste pažymėti.

Latvija: visuotinės valstybės gynybos pratybos „Namejs 2026“ vyksta aktyviąja faze