Baltijos gynybos linija: ką stato Estija, Latvija ir Lietuva
Baltijos gynybos linija (Baltic Defence Line) – bendra Estijos, Latvijos ir Lietuvos iniciatyva pastatyti įtvirtinimų juostą palei sienas su Rusija ir Baltarusija. Ji paskelbta 2024 m. sausį, o pagrindinius darbus planuojama baigti iki 2027 m. pabaigos.
Iš ko sudaryta linija
Tai ne ištisinė „siena“, o ešelonuota kontrmobilumo juosta, kurios paskirtis – sulėtinti puolantį priešą ir laimėti laiko, kol atvyks sąjungininkų pajėgos:
- bunkeriai – ne mažiau kaip ~600 slėptuvių kiekvienai nacionalinei sienai, skirtų skyriui ir atlaikančių tiesioginius artilerijos pataikymus;
- prieštankiniai grioviai ir užtvaros – betoninės piramidės („drakono dantys“), betoniniai stulpai, prieštankiniai ežiai;
- susprogdinti parengti keliai ir tiltai, minų laukų pozicijos (pačios minos klojamos tik iškilus grėsmei);
- natūralios kliūtys – miškai, upės ir pelkės, įtrauktos į gynybos schemą.
NATO generolas Thomas Lowinas tikslą apibūdino kaip „aukštųjų technologijų kliūčių juostą“ su jutikliais ir stebėjimo priemonėmis.
Darbų eiga pagal šalis
Latvija pradėjo pirmoji – 2024 m. gegužę; iki 2025 m. pabaigos ji užbaigė 280 km tvorą pasienyje su Rusija, o 2026 m. gegužę pradėjo statyti betonines užtvaras („drakono dantis“). Estija prieštankinius griovius pietryčių pasienyje kasa nuo 2025 m. birželio; kartu su Latvija paskelbtas 600 betoninių bunkerių konkursas. 2026 m. paskelbta apie karinio miestelio statybą Narvoje (~15 mln. eurų, iki 1 000 NATO karių) ir šimtus naujų šaudmenų sandėlių. Lietuva daugiausia dėmesio skiria Suvalkų koridoriaus zonai ir kariniam mobilumui: Palemono geležinkelio mazgas modernizuojamas (37,4 mln. eurų) NATO kroviniams perkelti, o iš viso sąjungininkų kariuomenės infrastruktūrai skiriama daugiau kaip 1,2 mlrd. JAV dolerių.
Kodėl tai svarbu
Karo Ukrainoje patirtis parodė, kad parengta gynyba kelis kartus padidina puolimo kainą. Baltijos šalims, neturinčioms strateginio gylio, svarbiausias uždavinys – neleisti greitai užimti teritorijos, kol neatvyko pagrindinės NATO pajėgos. Gynybos liniją papildo karinio mobilumo zona (supaprastintas kariuomenės judėjimas tarp trijų šalių) ir nauja NATO vadovavimo struktūra regionui.
Šaltiniai
- Baltic Defence Line — Wikipedia
- Latvijos gynybos ministerija · Lietuvos krašto apsaugos ministerija · mil.ee
- Lithuania starts work on military mobility hub — Railway Gazette (Railway Gazette)
- Estonia, Latvia and Lithuania establish a military mobility area — Estonian World
Puslapis atnaujinamas pasirodant kasdienėms apžvalgoms.