Metodika

Baltijos monitorius – automatizuota kasdienė atvirųjų šaltinių stebėsena apie karinį pasirengimą Baltijos šalyse (Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje), Suvalkų koridoriuje, Kaliningrado srityje ir Rusijos pasienio regionuose. Apžvalga rengiama kasdien: atrenkamos paskutinės paros naujienos, pašalinami pasikartojimai, tekstas verčiamas į penkias kalbas ir tikrinamas dėl prieštaravimų.

Šaltiniai

Sąmoningai skaitome įvairių šalių ir įvairių tipų žiniasklaidą – valstybinę, nepriklausomą, oficialią (gynybos ministerijos, NATO) ir abiejų pusių propagandinę. Šaltinio tipas visada pažymimas. Teiginiai, kilę tik iš propagandinių šaltinių ir nepatvirtinti oficialia informacija, žymimi kaip nepatikimi arba mažai patikimi.

Eskalacijos indeksas

Integruotas ekspertinis karinės ir politinės įtampos regione vertinimas skalėje nuo 0 iki 10, skaičiuojamas kiekviename leidime. Eskalacija vertinama kaip dvišalis procesas: atskirai vertinami Rusijos pusės, NATO ir jos narių pusės bei abipusiai ar struktūriniai veiksniai (incidentai, pratybų intensyvumas, „silpnumo langai“). Tada atsižvelgiama į stabilizatorius – riziką mažinančius veiksnius.

Vertinimas kalibruojamas pagal istorinius atskaitos taškus: Kubos raketų krizė 1962 m. ≈ 9–10; „Able Archer“ 1983 m. ≈ 7; 2008 m. (Sakartvelas) ir 2014 m. (Krymas) karų išvakarės ≈ 6–7; įprastas šaltasis karas ≈ 3–4; ramus laikotarpis ≈ 1–2.

Balų palyginamumas. Pasikeitus geografinei aprėpčiai ar metodikai, skalė pasislenka: balas, skirtas iki pokyčio, ir balas po jo matuoja skirtingus dalykus. Tokios akimirkos grafike pažymėtos vertikalia punktyrine linija su paaiškinimu. Reikšmių per šią ribą tiesiogiai lyginti negalima.

Apribojimai

Tai analitinis vertinimas, pagrįstas neišsamiais atvirais duomenimis, o ne prognozė ir ne žvalgybos informacija. Konflikto šalių skaičių dažnai neįmanoma nepriklausomai patikrinti.