Kaliningradas kaip „bastionas“: A2/AD zona Baltijos jūroje

Kuo ginkluotas „bastionas“

Pakrančių priešlaivinės raketų sistemos: „Bal“ (raketos Ch-35, nuotolis ~260 km) ir „Bastion-P“ (viršgarsinės P-800 „Oniks“, ~300+ km) – apšaudo didelę pietinės ir centrinės Baltijos jūros dalį ir kelia grėsmę laivybai į Lenkijos ir Lietuvos uostus;
operatyvinės-taktinės raketų sistemos „Iskander-M“ – balistinės ir sparnuotosios raketos prieš sausumos taikinius šimtų kilometrų atstumu (pasiekiami Varšuva, Vilnius, Ryga, Berlynas);
korvetės su „Kalibr“ raketomis – smūgiai sausumos taikiniams ~1 500+ km atstumu;
ešelonuota oro gynyba (S-400 ir žemesnio lygio sistemos) ir elektroninės kovos priemonės, kurios nuolat kaltinamos GPS signalų slopinimu virš Baltijos jūros.

Visa tai leidžia Rusijai kelti grėsmę NATO jūrų ir oro susisiekimo linijoms regione nekertant jokių sienų – tai klasikinė „jūros draudimo“ (sea denial) strategija.

„Bastiono“ ribos

Suomijai ir Švedijai įstojus į NATO, Baltijos jūra tapo beveik aljanso „vidaus jūra“: Baltijos laivynas geografiškai apsuptas, jo ryšiai su „didžiąja“ Rusija pažeidžiami, o pats eksklavas priklauso nuo tranzito per Lietuvą ir aprūpinimo jūra. Vakarų analitikai Baltijos laivyną vadina „apsuptu ir suvaržytu“; Rusijos pusė atsako, kad „kol yra Kaliningradas, Baltijos jūra netaps NATO vidaus jūra“.

Dabartinė veikla

2026 m. Baltijos laivynas reguliariai rengia „Bal“ ir „Bastion“ sistemų pakrantės gynybos pratybas (vasarį, balandį ir birželį – prasidedant BALTOPS-2026). Maskva pareiškia, kad bet koks kėsinimasis į sritį ar jos blokada bus laikomi tiesiogine ataka prieš Rusiją; kai kurių Baltijos šalių politikų raginimai „smogti Kaliningradui“ sulaukė kritikos net NATO viduje.

Šaltiniai

Puslapis atnaujinamas pasirodant kasdienėms apžvalgoms.