Atnaujinama kasdien 09:00 (EET) Indeksas 5,4 = 0,0 padidėjęs
Leidimas 2026 m. lapkričio 14 d. · šeštadienisNr. 165

Bild ir NYT: Rusijos reikalavimai susiję su NATO bazėmis Baltijos šalyse ir Lenkijoje; Kremlius neigia tik punktą dėl Suomijos

5,4/10 padidėjęs = 0,0palyginti su ankstesniu leidimu
Šiame leidime ▾
  1. Svarbiausia per parą
  2. Išsamiai pagal kryptis
  3. Prieštaravimai ir neatitikimai
  4. Eskalacijos rizikos vertinimas (0–10)
  5. Šaltiniai

2026 m. lapkričio 14 d. leidimas — už laikotarpį 2026 m. lapkričio 13–14 d.

Pastaba: lapkričio 13–14 d. pagrindine tema tapo Rusijos reikalavimai dėl Europos saugumo: Bild ir The New York Times, remdamiesi anonimiškais šaltiniais, aprašė sąrašą, pagal kurį NATO turėtų atsisakyti bazių Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje ir grąžinti pajėgas į 1997 m. ribas, o Suomija, Bild versija, turėtų pasitraukti iš aljanso; Kremlius paneigė tik punktą dėl Suomijos. ES vadovai Dubline susitarė, kad derybose Europai atstovaus penkios šalys (Prancūzija, Vokietija, Italija, Lenkija, Jungtinė Karalystė) ir ES institucijos nacionalinio saugumo patarėjų lygmeniu. Naujų dronų įskridimų ir pasienio incidentų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje per laikotarpį neužfiksuota. (Ankstesnis leidimas – 2026 m. lapkričio 13 d., rizika 5,4/10.)


Svarbiausia per parą

  1. 13.11 — Bild ir NYT: Rusijos reikalavimai susiję su NATO bazėmis Baltijos šalyse ir Lenkijoje; Kremlius neigia tik punktą dėl Suomijos. Bild (13.11, ERR, LRT ir Defence24 perpasakojimu), remdamasis šaltiniais iš Vladimiro Putino aplinkos, rašo apie neoficialius pasiūlymus, perduotus europiečiams Abu Dabyje: Suomijos pasitraukimas iš NATO, aljanso atsisakymas karinių bazių Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, Moldovos federalizacija, Odesos ir Mykolajivo uostų demilitarizacija, visas Donbasas – Rusijai. Mainais Maskva neva pasirengusi išvežti branduolinį ginklą iš Baltarusijos, nedislokuoti ten vidutinio nuotolio raketų ir išvesti karius iš Padniestrės. The New York Times (RMF24 perpasakojimu, 14.11) aprašo Rusijos „non-paper“: NATO karių ir bazių atitraukimas į 1997 m. ribas, t. y. iki Lenkijos ir Baltijos šalių įstojimo, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės atsisakymas branduolinio skėčio kitoms Europos šalims, ginklų tiekimo Ukrainai nutraukimas; Rusijos pareigūnų teigimu, tai pradinė pozicija, ir Putinas gali daryti nuolaidų. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas (ERR, 13.11): „Ne, tokio reikalavimo nebuvo“ – apie Suomiją; kitų punktų jis nekomentavo. Estijos premjeras Kristenas Michalas (ERR): „Ne Rusijai tai aptarinėti, tai Europos ir NATO reikalai“. Suomijos gynybos ministras Antti Häkkänenas (ERR, remiantis Yle): Rusija tikrina, „kaip toli“ JAV ir Europa pasirengusios atsitraukti. ⚠️ Prieštaravimas: leidiniai skiriasi detalėmis, Kremlius iš dalies paneigia (žr. skyrių žemiau). Šaltiniai: ERR, LRT, Defence24, RMF24.

  2. 13.11 — Dublinas: derybose Europai atstovaus penkios šalys ir ES institucijos; Zacharova teigia, kad Kremliuje ši tema nebuvo aptarta. Suomijos premjeras Petteri Orpo (ERR, 13.11): priimtas politinis sprendimas – Europai atstovaus Prancūzija, Vokietija, Italija, Lenkija, Jungtinė Karalystė ir ES institucijos; šalys – nacionalinio saugumo patarėjų lygmeniu; Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa tai patvirtino. Bloomberg („Fontankos“ duomenimis, 13.11) patikslina, kad patarėjų įgaliojimai apriboti techniniu lygmeniu, vieno politinio atstovo nėra. Michalas (ERR): delegacijos mandatas bus nustatomas prieš kiekvieną raundą. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (ERR): derybos dalyvaujant Europai pirmą kartą vyks „artimiausiomis savaitėmis“. Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys (LRT, 12.11, paskelbta 13.11) iki sprendimo pasisakė už atstovavimą per ES institucijas. Rusijos pusė: URM atstovė Marija Zacharova („Fontankos“ duomenimis, 13.11) – per susitikimą su Witkoffu ir Kushneriu Maskvoje Europos įtraukimo tema „nebuvo aptarta“; Peskovas – formato išplėtimas galimas, jei Maskva matys realų europiečių pasirengimą taikos procesui. ⚠️ Prieštaravimas: su Kushnerio lapkričio 13 d. pareiškimu (žr. skyrių žemiau). Šaltiniai: ERR, Fontanka, LRT.

  3. 13.11 — Estija: Gynybos pajėgų duomenimis, korvetą „Naro-Fominsk“ pataikė daugiau kaip trys dronai, yra žuvusiųjų ir sužeistųjų. Estijos gynybos pajėgų divizijos vado pavaduotojas pulkininkas Aronas Kalmusas per penktadienio Gynybos ministerijos brifingą (ERR News, 13.11): Baltijos laivyno laivas buvo pataikytas naktį į lapkričio 11 d. per ataką prieš Ust Lugos uostą, sustojo ir, lydimas kito laivo, nuplaukė Sankt Peterburgo link. „Daugiau nei vienas – atsitiktinumas, daugiau nei du – sutapimas, daugiau nei trys – dėsningumas“, – taip jis apibūdino pataikymų skaičių, tikslaus skaičiaus neįvardijo. Dronai, anot jo, kelioms minutėms buvo įskridę į pietryčių Estiją ir į oro erdvę virš Suomijos įlankos; jų nenumušė, nes nuolaužos galėjo nukristi Rusijos teritorijoje, o „prie tokių veiksmų prieiname itin atsargiai, kad išvengtume eskalacijos“; pirmieji pakilo turkų naikintuvai iš Ämari bazės. Ust Lugos pralaidumas, Kalmuso vertinimu, sumažėjo maždaug nuo 700 tūkst. iki 300 tūkst. tonų per parą. Smūgį laivui anksčiau užfiksavo ir Suomijos gynybos pajėgos (Defense News, 12.11). Estijos kariškių duomenimis, Rusijos pusė apie žuvusiuosius nepranešė, nepriklausomo nuostolių patvirtinimo nėra. Šaltiniai: ERR News, Defense News.

  4. 13.11 — Lietuva: dar daugiau kaip 55 mln. eurų Pabradės poligonui JAV kariams; dviejų amerikiečių batalionų dislokavimas bus baigtas kitą savaitę. Krašto apsaugos ministerija (LRT, remiantis BNS, 13.11): iki 2030 m. daugiau kaip 35 mln. eurų bus skirta poligono mokomajai infrastruktūrai (šaudyklos, manevrų zonos, sąlygos elektroninei kovai ir dronams), dar daugiau kaip 20 mln. iki 2029 m. – pagal priimančiosios šalies paramos paketą. Ministras Robertas Kaunas: JAV buvimas – „svarbus įsipareigojimo kolektyvinei gynybai ženklas“. Vasarą Lietuvoje buvo likę šiek tiek daugiau nei 100 amerikiečių karių; rugsėjį paskelbta apie 1-osios divizijos šarvuotojo ir inžinerijos batalionų perkėlimą, jį užbaigus karių skaičius viršys tūkstantį. Tą pačią dieną opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas (LRT) pareiškė, kad iš 16 numatytų daugiasluoksnės oro gynybos pirkimų sutartys pasirašytos tik dėl trijų. Šaltinis: LRT.

  5. 13.11 — JAV, Jungtinės Karalystės ir Švedijos žvalgybiniai lėktuvai prie Kaliningrado, tarp jų retas RC-135U. Defence24 (14.11), remdamasis Flightradar24 ir atviro stebėjimo duomenimis: lapkričio 13 d. virš rytinio flango veikė keturi žvalgybiniai lėktuvai; prie Kaliningrado srities – amerikiečių Boeing RC-135U Combat Sent (JAV karinės oro pajėgos jų turi tik du, lėktuvas renka duomenis apie radarus) ir Bombardier Challenger 650 ARTEMIS II, abu NATO šalių oro erdvėje. Tą pačią dieną dviejų čekų Gripen pora, leidinio vertinimu, atliko mokomąjį skrydį virš Lenkijos iki Torunės. Vienintelio šaltinio (atviro skrydžių stebėjimo) duomenimis. Šaltinis: Defence24.

  6. 13–14.11 — Lenkija ir Vokietija: antžeminiai dronai minų klotuvai, tanklaiviai A330 MRTT ir nauji batalionai brigadai „Lietuva“. Lenkijos kariuomenės bepiločių sistemų inspektoratas (Defence24, 13.11) paskelbė kvietimą dalyvauti nuotolinio minavimo antžeminės platformos bandymuose: ne mažiau kaip 80 minų metiklyje, ne mažiau kaip penkios darbo valandos, paraiškos – iki lapkričio 30 d. Krašto apsaugos viceministrė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka pranešė, kad Ispanija pasirašė su Airbus bendrąją sutartį dėl A330 MRTT; Lenkija per Ispaniją gaus keturis lėktuvus už SAFE paskolų lėšas (Defence24). Bundesveras lapkričio 19 d. Munsteryje oficialiai suformuos aštuonis batalionus: šešis Vokietijos teritorijos gynybai, likusius – 45-osios šarvuotosios brigados „Lietuva“ komplektavimui (Defence24, 14.11). Šaltinis: Defence24.

  7. 13.11 — Estija atidarė aplinkkelius aplink „Saatsės batą“; Kaitseliitas lapkričio 14–15 d. rengia užsiėmimus Narvoje. Daugiau kaip septyni kilometrai kelių, apeinančių atkarpas, kur senasis kelias ėjo per Rusijos teritoriją, kainavo daugiau kaip 2,5 mln. eurų; pasienio biuro atstovo teigimu, dabar visu kelio ilgiu galioja Estijos įstatymai ir pasieniečiai gali dirbti be apribojimų (ERR, „Aktuaalne kaamera“, 13.11). Kaitseliito jaunesniųjų vadų kurso užsiėmimai Baltijos elektrinės teritorijoje Narvoje su tuščiais šoviniais ir dūmų priemonėmis paskelbti lapkričio 14–15 d. (ERR, 12.11, foninė informacija). Šaltinis: ERR (rusų k.).


Išsamiai pagal kryptis

Karinių objektų ir įtvirtinimų statyba

  • Estija: baigti aplinkkeliai aplink didįjį ir mažąjį „Saatsės batą“ (7 p.).
  • Lietuva, Pabradė: poligono plėtra JAV kariams (4 p.); poligone jau pastatytos kareivinės, mokymo centras, dirbtuvės ir sraigtasparnių aikštelės (LRT).
  • Baltijos gynybos linija, „Rytų skydas“. Naujų į laikotarpį patenkančių pranešimų apie griovių kilometrus, bunkerius ir užtvaras lapkričio 13–14 d. nerasta.

Karių išdėstymas ir perkėlimas

  • JAV Lietuvoje: dviejų 1-osios divizijos batalionų dislokavimas bus baigtas kitą savaitę, iš viso daugiau kaip tūkstantis karių (4 p.).
  • Vokietija – Lietuva: naujų batalionų 45-ajai brigadai formavimas lapkričio 19 d. (6 p.).
  • Pratybos. Kaitseliitas Narvoje – lapkričio 14–15 d. (7 p.). Ankstesnių leidimų duomenimis, Koalicja 26.2 Lenkijoje vyksta iki lapkričio 22 d., Freedom Shield 26-II ir Grand Eagle 26 Lietuvoje – iki gruodžio 3 d. „Zapad-2026“ nevyksta; „Ussisõnad-2026“ nepriklausomai nepatvirtintos.

Susitarimai ir išlaidos

  • Derybų formatas: penkių šalių grupė ir ES institucijos (2 p.).
  • Latvija (LSM, 13.11): per dvejus metus Ekonomikos ministerijos parama gynybos įmonėms pasiekė beveik 270 mln. eurų; aštuoniems didžiausiems projektams – 92 mln., jie turėtų pritraukti 374 mln. eurų investicijų ir sukurti beveik 680 darbo vietų.
  • Lenkija: A330 MRTT per SAFE (6 p.). GLOBSEC Trends apklausos duomenimis (RMF24, 13.11), 61 % lenkų pritaria tam, kad branduolinį ginklą plėtotų daugiau Europos šalių – daugiau nei bet kurioje iš 14 apklausos šalių; 79 % – už gynybos išlaidų didinimą.
  • NATO: Albanijos premjeras Edi Rama (Defence24, remiantis Reuters, 13.11) sakė, kad aljanso viršūnių susitikimas Tiranoje, jei įvyks, vyks ne 2027, o 2028 m.

Karinė pagalba ir oro gynyba / elektroninė kova

  • Lietuva (LRT English, 13.11): lapkričio 11 d. incidento analizė – NATO naikintuvai (atsargos majoro Dariaus Antanaičio vertinimu, italų Eurofighter) du kartus bandė numušti droną; raketa IRIS-T kainuoja apie 400 tūkst. eurų, AIM-9 – 500–900 tūkst., Typhoon skrydžio valanda – apie 50 tūkst. Integruotą kovos su dronais sistemą ministras Kaunas tikisi įdiegti iki 2027 m. pabaigos, sutartį – iki 2026 m. pabaigos, prototipai – bandymuose 2027 m. kovą–balandį. Apie paleistų raketų skaičių žr. skyrių „Prieštaravimai“.
  • Lietuva: oro gynybos pirkimų tempų kritika (4 p.).
  • Estija: Gynybos pajėgų pozicija nenumušti dronų prie pat sienos (3 p.). Buvęs karinių jūrų pajėgų vadas atsargos komodoras Jüri Saska (ERR, 13.11): kol Rusijai reikia naftos koridoriaus per Baltijos jūrą, įtampos atslūgimo Suomijos įlankoje laukti neverta.

Kaliningradas ir Rusijos pasienio regionai

  • Suomijos įlanka ir Leningrado sritis: Estijos kariškių duomenimis, „Naro-Fominsk“ buvo pataikytas kelis kartus, yra žuvusiųjų (3 p.); Rusijos gynybos ministerija apie laivą nepraneša. Rusijos gynybos ministerijos lapkričio 13 d. dienos suvestinėje numušti dronai nurodyti virš Belgorodo, Kursko, Samaros sričių ir Maskvos regiono, Šiaurės Vakarai neminimi („Fontanka“). Sankt Peterburgo uosto perkrova: nuo rugpjūčio į Baltijos jūrą persikėlė kroviniai iš pietų („Fontanka“, 13.11).
  • Kaliningrado sritis („Novyj Kaliningrad“, 13.11): vietos interneto tiekėjas „TIS-Dialog“ praneša apie nuo lapkričio 10 d. besitęsiančias DDoS atakas „iš užsienio išteklių“ (bendrovės duomenys, nepriklausomai nepatikrinti); Vokietijos televizija MDR paskelbtą keltą Riugenas – Pionerskis pavadino „blefu“ (pirmasis reisas numatytas 2027 m. liepos 3 d., tik nepaprastosioms situacijoms). Pranešimų apie Baltijos laivyno laivų išplaukimus ir pratybas srityje per laikotarpį nerasta.
  • Lietuva – Rusija: iš Lietuvos į Rusiją išsiųstas Genadijus Ivanovas „už veiklą prieš Lietuvą“; vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas iš pradžių klaidingai išsiųstuoju įvardijo prosovietinės organizacijos „Vienybė“ lyderį Valerijų Ivanovą ir atsiprašė (LRT, remiantis BNS/ELTA, 13.11). Lietuvos kariuomenė (LRT, 13.11): spalį Rusijos ir Baltarusijos propaganda atakavo Lietuvos gynybos politiką, įskaitant diskusiją dėl konstitucinio draudimo turėti užsienio bazes panaikinimo.
  • Baltarusija: apie karių perkėlimą prie Lietuvos ir Lenkijos sienų nepranešta; Bild duomenimis, Maskva siūlo išvežti branduolinį ginklą iš Baltarusijos mainais į savo reikalavimus (1 p., nepatvirtinta).

Oficialių asmenų pareiškimai

  • D. Peskovas, Rusijos prezidento atstovas spaudai, 13.11 (ERR): „Man apie tai nieko nežinoma. Ne, tokio reikalavimo nebuvo“ (apie Suomijos pasitraukimą iš NATO).
  • M. Zacharova, Rusijos URM, 13.11 („Fontanka“): Europos įtraukimo į derybas tema su Witkoffu ir Kushneriu „nebuvo aptarta“.
  • K. Michalas, Estijos premjeras, 13.11 (ERR): „Saugumo architektūra Europoje veikia labai gerai. Ir ne Rusijai tai aptarinėti“.
  • A. Häkkänenas, Suomijos gynybos ministras, 13.11 (ERR, remiantis Yle): „Šie klausimai jokiu būdu nėra derybų objektas“.
  • A. Kulbergas, Latvijos premjeras, 13.11 (LSM, Dublinas): „Esame didesni, esame didesni ir kariniu pajėgumu“; Rusija nėra tokioje padėtyje, kad keltų reikalavimus; dabartinės derybos – „ne tikros taikos derybos“.
  • F. Merzas, Vokietijos kancleris, 13.11 (ERR): „Būtent Maskva, ir tik Maskva, sugriovė Helsinkio susitarimais nustatytą pasaulio tvarką“.
  • J. Luikas, buvęs Estijos ambasadorius prie NATO, 13.11 (ERR News): be Bild, kitų šaltinių apie tokius reikalavimus jis neturi; problema – Vašingtono sprendimas Europos saugumą aptarinėti kartu su Ukrainos konflikto sureguliavimu.
  • A. Kalmusas, Estijos gynybos pajėgų pulkininkas, 13.11 (ERR News): „Prie tokių veiksmų prieiname itin atsargiai, kad išvengtume eskalacijos“.
  • R. Kaunas, Lietuvos krašto apsaugos ministras, 13.11 (LRT): JAV karinis buvimas – „svarbus įsipareigojimo kolektyvinei gynybai ženklas“.

⚠️ Prieštaravimai ir neatitikimai

  • Rusijos reikalavimų sąrašas. Bild (13.11): Suomijos pasitraukimas iš NATO, bazių Baltijos šalyse atsisakymas, Moldovos federalizacija. The New York Times (RMF24 perpasakojimu, 14.11): NATO pajėgų ir bazių atitraukimas į 1997 m. ribas ir Prancūzijos bei Jungtinės Karalystės atsisakymas branduolinio skėčio kitoms šalims; apie Suomiją RMF24 perpasakojime nieko nėra. Peskovas paneigė tik punktą dėl Suomijos. Abu leidiniai remiasi anoniminiais šaltiniais, tačiau yra nepriklausomi vienas nuo kito, todėl pats Rusijos reikalavimų dėl Europos saugumo paketo faktas patvirtintas dviejų šaltinių, o konkretūs jo punktai – ne. Lapkričio 13 d. leidinyje teigta, kad oficialus tokio sąrašo pateikimas 2026 m. nenustatytas; NYT publikacija apie „non-paper“ šį vertinimą patikslina, tačiau oficialaus Kremliaus dokumento patvirtinimo nėra. Tai nauji duomenys, o ne klaida; įrašas į pataisymų žurnalą nereikalingas.
  • Europos dalyvavimas derybose. Kushneris (13.11): Maskva ir Kyjivas sutiko įtraukti europiečius. Zacharova (13.11): Maskvoje ši tema nebuvo aptarta. Peskovas (13.11): galima esant „realiam pasirengimui“ iš europiečių pusės. Vertinimas: Maskvos sutikimą vis dar patvirtina tik JAV ir Ukrainos pusė.
  • Kiek raketų paleista į droną virš Lietuvos lapkričio 11 d. Lapkričio 12 d. leidinyje, remiantis ministro Kauno žodžiais, rašyta apie du bandymus ir dvi paleistas raketas. Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras dar lapkričio 11 d. (15min) sakė, kad lėktuvas „kartu su raketa“ saugiai nusileido, tačiau patvirtinti, kad raketa nenukrito nuo pakabos, atsisakė; LRT English (13.11) rašo, kad antroji raketa, matyt, nebuvo paleista. Vertinimas: labiau tikėtina, kad paleista viena raketa, tačiau oficialaus patvirtinimo nėra, Lietuva remiasi budėjimą vykdančios šalies tyrimu. Jei tai bus oficialiai patvirtinta, lapkričio 12 d. leidinio formuluotę įtrauksime į pataisymų žurnalą.
  • „Naro-Fominsk“ nuostoliai. Estijos kariškiai kalba apie žuvusiuosius ir sužeistuosius, Suomija – tik apie užfiksuotą smūgį, Rusijos pusė nekomentuoja. Nuostolių skaičius nenustatytas.
  • Naujų esminių klaidų ankstesniuose leidimuose, kurioms reikėtų įrašo pataisymų žurnale, nenustatyta.

📊 Eskalacijos rizikos vertinimas (0–10): 5,4 / 10

Galutinis balas: 5,4 / 10. Artimiausias istorinis analogas – įtemptas vėlyvojo šaltojo karo laikotarpio priešpriešos etapas (≈3–4) su priedu už smūgius Rusijos kariniams taikiniams prie NATO sienų Baltijoje, neseną NATO ginklų panaudojimą prieš dronus ir Maskvos reikalavimus, tiesiogiai susijusius su aljanso pajėgomis Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Žemiau nei Able Archer 1983 (≈7) ir laikotarpis prieš 2008/2014 (≈6–7).

Veiksniai iš Rusijos ir jos sąjungininkės pusės:

  • Reikalavimai NATO: Bild ir NYT duomenimis, Maskva sureguliavimą sieja su bazių Baltijos šalyse atsisakymu ir pajėgų atitraukimu į 1997 m. ribas; tai 2021 m. gruodžio reikalavimų pakartojimas.
  • Retorika: Kremlius Europos dalyvavimą derybose sieja su jos „realiu pasirengimu“; Zacharova neigia, kad klausimas buvo aptartas.
  • Informacinis spaudimas: Lietuvos kariuomenės vertinimu, spalį Rusijos ir Baltarusijos propaganda buvo nukreipta prieš Lietuvos gynybos politiką.

Veiksniai iš NATO ir atskirų jos narių pusės:

  • Buvimo stiprinimas: du JAV batalionai Lietuvoje ir investicijos Pabradėje, nauji batalionai Vokietijos brigadai, Lenkijos minavimo programos – Maskva tai traktuoja kaip grėsmę.
  • Žvalgyba prie Kaliningrado: RC-135U ir kitų žvalgybinių lėktuvų skrydžiai palei srities sienas.

Abipusiai / struktūriniai veiksniai:

  • Karas prie NATO sienų: smūgio „Naro-Fominsk“ ir Ust Lugos uostui padariniai, Rusijos Baltijos uostų perkrova didina naftos koridoriaus per Suomijos įlanką svarbą ir incidentų riziką.
  • Derybų paketas: Europos saugumo architektūros aptarimas kartu su Ukrainos konflikto sureguliavimu perkelia ginčą dėl NATO pajėgų Baltijos šalyse prie derybų stalo.

Stabilizatoriai (abi pusės):

  • Santūrumas: Estijos kariškiai tiesiai sako, kad nenumuša dronų prie sienos, kad išvengtų eskalacijos; lapkričio 13–14 d. įskridimų ir incidentų Baltijos šalių ir Lenkijos pasienyje nebuvo, Rusijos ir Baltarusijos karių perkėlimų nepastebėta.
  • Diplomatija: Europa nustatė dalyvavimo derybose formatą; rengiami didžiausi belaisvių mainai (daugiau kaip tūkstantis žmonių iš kiekvienos pusės, Rusijos Generalinio štabo duomenimis, „Fontanka“); New York Post praneša apie galimą Trumpo, Xi Jinpingo ir Putino susitikimą lapkričio 19 d. (oficialiai nepatvirtinta).
  • Maskvos išlygos: NYT duomenimis, Rusijos pareigūnai sąrašą vadina pradine pozicija, leidžiančia nuolaidas.

Balo pagrindimas: sienos antrą dieną ramios, o Europa gavo vietą derybų formate; tai neleidžia balui kilti. Sumažėjimą stabdo Maskvos reikalavimai, tiesiogiai susiję su NATO pajėgomis Baltijos šalyse ir Lenkijoje, ir Kremliaus neigimas, kad Europos dalyvavimas suderintas.

Pokytis, palyginti su ankstesniu leidimu: = (0,0) – 5,4 (lapkričio 13 d.) → 5,4 (lapkričio 14 d.). Priežastis: griežtus Rusijos reikalavimus atsveria incidentų nebuvimas ir suderintas Europos dalyvavimo formatas.

Išlyga: tai analitinis vertinimas, pagrįstas atvirais šaltiniais, o ne prognozė.


Šaltiniai