Lietuva: du perėmimo bandymai ir dvi raketos… · Baltijos apžvalga, 2026-11-12

2026 m. lapkričio 12 d. leidimas — už laikotarpį 2026 m. lapkričio 11–12 d.

Pastaba: drono, naktį į lapkričio 11 d. perskridusio Lietuvą, Latviją ir Estiją, numušti nepavyko: krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pranešė, kad NATO naikintuvai į jį paleido dvi raketas, kainuojančias „šimtus tūkstančių, o ne milijonus“ eurų, o Estija pareiškė niekam neleidusi naudoti savo oro erdvės dronams ir tai perdavė Ukrainos ambasadoriui. Tą pačią naktį Suomijos įlankoje prie Goglando salos, SBU teigimu, buvo pataikyta į Baltijos laivyno mažąjį raketinį laivą „Naro-Fominsk“; sprogimą laive patvirtino Estijos gynybos ministras, ataką užfiksavo Suomija, Maskva nekomentavo. Derybos Abu Dabyje baigėsi susitarimu dėl didelio belaisvių mainų, o lapkričio 12 d. Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris atvyko į Maskvą; tą rytą Sankt Peterburgo Šušaruose susprogdintas pulkininko automobilis. (Ankstesnis leidimas – 2026 m. lapkričio 11 d., rizika 5,5/10.)

Svarbiausia per parą

11.11 — Lietuva: du perėmimo bandymai ir dvi raketos, dronas nenumuštas; krašto apsaugos ministras nurodė raketų kainą. Gynybos štabo viršininkas kontradmirolas Gediminas Premeneckas (LRT, 11.11): NATO naikintuvai droną aptiko virš Kauno, tačiau virš tankiai apgyvendintos vietovės nešaudė; vėliau, arčiau Biržų, jie galėjo atidengti ugnį, bet dronas sunaikintas nebuvo. „Viena raketa nepataikė, nukrito ir po to Biržų rajone rasta.“ Pasak jo, dronas atskrido iš Baltarusijos, trumpam įskrido į Lenkiją, grįžo į Lietuvą ir paskui per Latviją ir Estiją išskrido į Rusiją; koks tai buvo aparatas ir ar jis gabeno sprogmenų, kol kas nežinoma, greičiausiai tai buvo nuo kurso nukrypęs masinės Ukrainos atakos prieš Rusiją dalyvis (prielaida, o ne išvada). Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas (LRT, 11.11, 21:29): paleistos dvi raketos; kur yra antroji, jis nesakė; raketos kainuoja „šimtus tūkstančių, o ne milijonus“ eurų, išlaidos dengiamos iš NATO ir partnerių eilutės, Lietuvos kaip priimančiosios šalies dalis derinama. Lėktuvų tautybė oficialiai neatskleista. ⚠️ Prieštaravimas: Lenkija nepatvirtina, kad dronas įskrido į jos oro erdvę (žr. skyrių žemiau). Šaltiniai: LRT, „Novyj Kaliningrad“ (remiantis LRT), „Defence24“.
11.11 — Suomijos įlanka: SBU pranešė pataikiusi į mažąjį raketinį laivą „Naro-Fominsk“ prie Goglando; sprogimą patvirtina Estijos gynybos ministras. SBU teigimu, jos dronai smogė 21631 projekto „Bujan-M“ mažajam raketiniam laivui „Naro-Fominsk“ („Kalibr“ ir „Oniks“ raketų nešėjas, nuleistas į vandenį 2022 m.) („Militarnyi“, ERR). Estijos gynybos ministras Martinas Heremas (ERR News, 11.11): apie 05:30 Baltijos laivyno laive Suomijos įlankoje įvyko sprogimas, iš jo kilo dūmai, laivas pasuko Sankt Peterburgo link; „viskas, ką žinome be to, – ukrainiečiai pareiškė atakavę laivą“. Aukšto rango Suomijos pareigūnas Yle patvirtino, kad Suomija užfiksavo ataką prie Goglando salos (apie 40 km nuo Suomijos ir 55 km nuo Estijos); tą naktį Suomijos gynybos pajėgos laikinai ribojo oro ir jūrų eismą rytinėje įlankos dalyje. Rusijos gynybos ministerija ir Baltijos laivynas, rastų šaltinių duomenimis, nekomentavo; žalos mastas ir nuostoliai nežinomi, „Telegram“ kanalų teiginiai apie žuvusiuosius į apžvalgą neįtraukti. Šaltiniai: ERR News, Yle, „Militarnyi“, ERR (rusų k.).
11.11 — Estija: dronai trumpam įskrido į oro erdvę; Talinas pranešė Kyjivui leidimo nedavęs. Heremas (ERR News, 11.11): apie 03:30 vienas dronas trumpam įskrido iš Latvijos pusės ir išskrido į Rusiją; keli iki Ust Lugos nuskridę dronai pasuko į vakarus ir sukosi virš Suomijos įlankos Rusijos oro erdvėje, kai kurie trumpam įskrido į Estijos oro erdvę. Šaudyti prie pat sienos, pasak jo, „nebūtų prasmės“; oro gynybos procedūrų keisti jis nemato reikalo, o detalesnės gyventojų perspėjimo sistemos pažangos tikisi per pusmetį. Premjeras Kristenas Michalas (ERR, 11.11): „Estija nedavė jokiai užsienio valstybei leidimo naudoti mūsų oro erdvę dronams“; URM tai perdavė Ukrainos ambasadoriui, NATO sąjungininkai informuoti, vakare susirinko vyriausybės saugumo komitetas. Užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna (ERR, remiantis preliminariais Policijos ir pasienio tarnybos duomenimis): dronų spiečius prie Rusijos karo laivo atskrido iš Rusijos oro erdvės. Iš Ämari kilo oro policijos misijos naikintuvai, tarp jų turkų. Šaltiniai: ERR News, ERR (rusų k.).
11.11 — Latvija: kariuomenė suskaičiavo tris dronus savo oro erdvėje, sąlygų juos sunaikinti nebuvo. Nacionalinės ginkluotosios pajėgos (LSM, 11.11): du dronai 1–2 minutėms kirto rytinę sieną, trečiasis perskrido Latviją iš pietų į šiaurę (iš Lietuvos) ir išskrido į Estiją; dar bent trys priartėjo prie sienos ties Balviais ir pasuko į Rusiją, vienas priartėjo iš Baltarusijos pusės sienos nekirsdamas. NBS vadas Kasparas Pudānas pavojus susiejo su Ukrainos ataka prieš Leningrado srities uosto ir naftos objektus, pažymėdamas, kad be materialių įrodymų sunku pasakyti, kokie tai buvo aparatai. Ilgai skridusiam dronui sunaikinti „tinkamų sąlygų“ nebuvo dėl gyventojų saugumo; NBS išanalizuos savo veiksmus. Dronų perėmėjų padaliniai dislokuoti tik rytinėje sienoje. Šaltinis: LSM.
11–12.11 — Abu Dabis: susitarta dėl didelių belaisvių mainų; JAV pasiuntiniai išskrido pas Putiną. Dviejų dienų JAV, Ukrainos ir Rusijos derybos lapkričio 11 d. baigėsi be proveržio, bet su sutarimu dėl, Kushnerio žodžiais, didžiausių istorijoje belaisvių mainų; konkretaus skaičiaus šalys nenurodė, Volodymyras Zelenskis kalbėjo apie galimus mainus „1000 už 1000, gal net iki 1200“ („France 24“, „The Hill“). Ukrainos delegacijos vadovas Rustemas Umerovas: esminiai skirtumai išlieka („Kyiv Independent“). Vladimiras Medinskis apie europiečius: „Mes ne visai suprantame, apie ką su jais kalbėti“, Maskvos tikslas – „nauja, moderni Jalta“ („France 24“). Lapkričio 12 d. Witkoffas ir Kushneris atvyko į Maskvą, paskui ketina vykti į Dubliną pas Zelenskį („France 24“, CNN). Šaltiniai: „France 24“, „The Hill“, „Kyiv Independent“, CNN.
12.11 — Sankt Peterburgas: Šušaruose susprogdintas pulkininko automobilis. Apie 07:00 Kolpino plente (Slavianka) sprogo automobilis, kuriuo pulkininko laipsnio kariškis išvažiavo iš kiemo; jis žuvo, automobilyje buvo vienas, pravažiuojančiam autobusui išdužo langai („Fontanka“, 47news). Preliminariais duomenimis, užtaisas buvo pritvirtintas po dugnu ir susprogdintas nuotoliniu būdu. Tyrimo komitetas pradėjo bylą dėl kariškio nužudymo. Tai antrasis per tris mėnesius kariškio automobilio susprogdinimas šiame rajone („The Insider“, 47news). Vardas ir pareigos oficialiai neskelbti. Šaltiniai: „Fontanka“, 47news, „The Insider“.
11.11 — Lenkija, Nepriklausomybės diena: Nawrockis apie „nuspėjamą sąjungininką“, Kukuła – antrajai kadencijai; Maskva vėl atkalbinėja nuo kelionių į Lenkiją. Prezidentas Karolis Nawrockis Pilsudskio aikštėje: „Lenkija saugumo klausimais bus solidi, stabili ir nuspėjama sąjungininkė“, saugumas „turi būti už dažnai žiauraus, radikalaus politinio ginčo ribų“. Jis įteikė gen. Wiesławui Kukułai skyrimo antrajai Generalinio štabo viršininko kadencijai aktą (nuo spalio 10 d.) ir dešimčiai karininkų suteikė generolo laipsnius („Defence24“). Tą pačią dieną Rusijos URM atstovė Marija Zacharova vėl ragino rusus susilaikyti nuo kelionių į Lenkiją, kur padėtis, jos teigimu, „toliau blogėja“ („Novyj Kaliningrad“, remdamasis TASS – prieigą užblokavo Baltijos šalių reguliuotojai – nuoroda nepateikiama). Šaltiniai: „Defence24“, „Novyj Kaliningrad“.

Išsamiai pagal kryptis

Karinių objektų ir įtvirtinimų statyba

Estija, Setomaa (ERR News, 11.11): privačiose žemėse prie Rusijos sienos iškasta beveik 23 km prieštankinių griovių ir įrengti 28 Baltijos gynybos linijos bunkeriai; darbai vyksta nuo rugsėjo. Vinskio kaimas (septyni ūkiai, vienas kelias) atsidūrė tarp pasienio tvoros ir „drakono dantų“ bei griovių linijos; gyventojams įrengtas antras išvažiavimas ir vandens nuleidimo tvenkinys, šalys parengė ketinimų memorandumą.
Latvija, Lietuva, „Tarcza Wschód“. Naujų, lango datomis pažymėtų pranešimų apie griovių ir bunkerių kilometrus lapkričio 11–12 d. nerasta.

Karių išdėstymas ir perkėlimas

JAV Lietuvoje (Kaunas, LRT, 11.11): du JAV batalionai lapkričio 16 d. surengs vėliavos pakėlimo ceremoniją, rotacija – įprasti devyni mėnesiai; Lietuva siekia nuolatinio buvimo arba ilgesnių rotacijų, derybos vyksta, mastas ir Lietuvos indėlis neatskleidžiami.
NATO planavimas („Politico“, perpasakojo ERR, 11.11): naujų parengties tikslų projekte sąjungininkės svarsto reikalavimą „didelis karas Europoje IR kelios krizių misijos“ pakeisti žodžiu „ARBA“; tikslas – tekstą suderinti iki vasario; Pentagonas, leidinio duomenimis, kitą mėnesį paskelbs buvimo Europoje peržiūrą.
Pratybos. „Koalicja 26.2“ Lenkijoje – iki lapkričio 22 d.; „Freedom Shield 26-II“ ir „Grand Eagle 26“ Lietuvoje – iki gruodžio 3 d. „Zapad-2026“ nevyksta; „Ussisõnad-2026“ nepriklausomai nepatvirtintos.

Susitarimai ir išlaidos

Lietuva – Prancūzija (LRT/BNS, paskelbta 11.11, pareiškimas 10.11): Gitano Nausėdos teigimu, Emmanuelis Macronas pažadėjo ieškoti būdų paspartinti savaeigių haubicų „Caesar“ tiekimą; antroji sutartis su KNDS France – 252 mln. eurų (2025 m. gruodis), pirmoji 18 haubicų partija pagal 2022 m. sutartį laukiama 2027 m.
Lietuva – priešdroninė sistema (Kaunas, LRT, 11.11): iš 19 paraišką pateikusių bendrovių atrinktos 12, 3–4 turi veikiančius prototipus; sutartis – šiais arba kitų metų pradžioje, bandymai kariuomenėje – maždaug 2027 m. kovą–balandį.

Karinė pagalba ir oro gynyba / elektroninė kova

Lietuva: po nakties su raudonuoju pavojumi premjeras Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad priedangų atrakinimas turės būti automatizuotas (LRT, 11.11); perspėjimai siųsti pagal naują algoritmą, o nauji radarai, pasak Kauno, taikinį aptiko greitai.
Estija: Heremas – gynybos pajėgos nuo pavasario yra padidintos parengties prieš dronus, keitimasis duomenimis su Suomija, Latvija ir Lietuva veikia (ERR News).
Latvija: dronai perėmėjai dislokuoti tik rytinėje sienoje (LSM).

Kaliningradas ir Rusijos pasienio regionai

Leningrado sritis ir Suomijos įlanka (2, 6 p.): smūgis „Naro-Fominsk“; Rusijos gynybos ministerija pranešė naktį į lapkričio 11 d. perėmusi 627 dronus virš daugelio regionų, tarp jų Leningrado, Novgorodo ir Pskovo sričių; gubernatorius Aleksandras Drozdenka – 150 numuštų virš Leningrado srities („Fontanka“; Rusijos pusės duomenys, nepriklausomai nepatikrinti).
Kaliningrado sritis: Lenkijos reakcijos į lapkričio 11 d. FSB pareiškimą apie dviejų „Lenkijos specialiųjų tarnybų agentų“ sulaikymą leidimo rengimo metu nerasta. Pranešimų apie Baltijos laivyno laivų išplaukimus ir pratybas srityje per langą nėra.
Baltarusija: Lietuvos kariuomenės duomenimis, dronas į Lietuvą įskrido iš Baltarusijos oro erdvės; Kaunas (LRT): informacijos apie Baltarusijos dalyvavimą „šią minutę mes neturime“, kontrabandinių balionų ir dronų sąsajos patvirtinti negalima. Apie karių perkėlimą prie Baltijos šalių ir Lenkijos sienų nepranešta.

Oficialių asmenų pareiškimai

K. Michalas, Estijos premjeras, 11.11 (ERR): „Į kiekvieną tokį incidentą prie mūsų sienų ir Baltijos jūroje būtina žiūrėti labai rimtai.“
M. Heremas, Estijos gynybos ministras, 11.11 (ERR News): numušti droną prie pat Rusijos sienos „nebūtų prasmės“; Rusija prie savo sienos elgiasi taip pat.
R. Kaunas, krašto apsaugos ministras, 11.11 (LRT): raketos – „šimtų tūkstančių, o ne milijonų eurų klausimas“; apie kinetinių priešdroninių priemonių terminus – „nespekuliuokime“.
G. Premeneckas, Gynybos štabo viršininkas, 11.11 (LRT): sprendimas nešaudyti virš Kauno priimtas dėl tankaus užstatymo.
K. Pudānas, Latvijos NBS vadas, 11.11 (LSM): pavojai greičiausiai susiję su Ukrainos ataka prieš Leningrado sritį.
K. Nawrockis, Lenkijos prezidentas, 11.11 („Defence24“): „Saugumas priklauso jums visiems.“
V. Medinskis, Rusijos delegacijos vadovas, 11.11 („France 24“): tikslas – „nauja, moderni Jalta“.

⚠️ Prieštaravimai ir neatitikimai

Ar dronas įskrido į Lenkiją. NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas ir kariuomenė: dronas iš Lietuvos trumpam įskrido į Lenkijos oro erdvę ir grįžo. Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operacinė vadavietė (DORSZ), plk. ltn. Jacekas Goryszewskis („Onet“, per „Defence24“): „Šiuo metu nepatvirtiname, kad buvo pažeista Lenkijos oro erdvė“, galbūt tai buvo „orų anomalija“. Neatitikimas neišspręstas.
Kiek raketų paleista. Lapkričio 11 d. leidime kalbėta apie vieną raketą, kurios nuolaužos rastos prie Biržų (pagal pirmąjį premjero pareiškimą). Lapkričio 11 d. ministras Kaunas patikslino: bandymų buvo du, raketų – dvi; antrosios vieta neatskleidžiama. Tai patikslinimas gaunant naujus duomenis, o ne leidimo klaida.
Dronų įskridimas į Estiją. Lapkričio 11 d. leidime, remiantis ankstyvais ERR pranešimais, nurodyta, kad apie įskridimą į Estiją nepranešta. Vėliau Heremas patvirtino trumpus įskridimus (vienas dronas iš Latvijos pusės apie 03:30, keli – virš Suomijos įlankos), o LSM – kad ilgai skridęs dronas iš Latvijos išskrido į Estiją. Leidimo formuluotė atspindėjo pranešimų būklę rengimo metu, įrašo į pataisų žurnalą nereikia.
Kieno naikintuvai šaudė. Oficialiai neatskleista. „Defence24“, remdamasis „Euronews“, rašo, kad tą naktį budėjo Italijos „Eurofighter“ ir Belgijos bei Turkijos F-16; kuris lėktuvas paleido raketas, nenustatyta.
„Naro-Fominsk“. Smūgį paskelbė SBU; Estijos ir Suomijos pareigūnai patvirtina sprogimą ir ataką, bet ne žalą. Heremas, ERR rusų k. tarnybos perteikimu, negalėjo patvirtinti, ar tai buvo Ukrainos smūgis, ar avarija. Rusija nekomentavo.
Belaisvių mainų mastas. Zelenskis – „1000 už 1000, gal iki 1200“; „France 24“ – konkretaus skaičiaus šalys nenurodė; TASS, remdamasi generolu leitenantu Aleksandru Zorinu, – daugiau nei 1000 iš kiekvienos pusės (prieigą užblokavo Baltijos šalių reguliuotojai – nuoroda nepateikiama). Galutinis skaičius nesuderintas.
Sprogimas Šušaruose. Pirmuosius pranešimus apie automobilyje buvusį sužeistą giminaitį „Fontanka“ vėliau paneigė: pulkininkas buvo vienas. Žinios apie jo pareigas (kai kurios žiniasklaidos priemonės – oro pajėgų ir oro gynybos armijos vyriausiasis šturmanas) oficialiai nepatvirtintos ir į apžvalgą neįtrauktos.
Naujų esminių ankstesnių leidimų klaidų, kurioms reikėtų įrašo pataisų žurnale, nenustatyta.

📊 Eskalacijos rizikos vertinimas (0–10): 5,5 / 10

Galutinis balas: 5,5 / 10. Artimiausias istorinis analogas – įtemptas vėlyvojo šaltojo karo laikotarpio priešpriešos etapas (≈3–4) su priedu už smūgius Rusijos kariniams taikiniams prie pat NATO Baltijos sienų, NATO ginklų panaudojimą prieš dronus savo oro erdvėje ir specialiųjų tarnybų diversijų karą. Žemiau „Able Archer 1983“ (≈7) ir 2008/2014 m. išvakarių (≈6–7): tiesioginių NATO ir Rusijos susidūrimų nėra, visos šalys viešai atsiriboja nuo kitų smūgių.

Rusijos ir jos sąjungininkės veiksniai:

Retorika: Medinskis tikslu vadina „naują Jaltą“ ir nemato, apie ką kalbėtis su europiečiais; Rusijos URM po FSB pareiškimo apie „lenkų agentus“ vėl atkalbinėja nuo kelionių į Lenkiją.
Baltarusijos oro erdvė: dronas į Lietuvą įskrido iš Baltarusijos, kontrabandiniai balionai toliau uždaro oro uostus.

NATO ir atskirų jos narių veiksniai:

Ginklų panaudojimas: dvi NATO naikintuvų raketos į droną virš Lietuvos – gynybinis veiksmas, bet nuolaužos krito savoje teritorijoje.
Karinis buvimas: Lietuva siekia nuolatinio JAV buvimo, Prancūzija žada greičiau tiekti „Caesar“ – Maskva tai tradiciškai laiko grėsme.

Abipusiai / struktūriniai veiksniai:

Karas persikėlė į Suomijos įlanką: Ukrainos smūgis Baltijos laivyno laivui apie 40 km nuo Suomijos ir 55 km nuo Estijos, dronai prie Estijos sienos ir jos oro erdvėje; auga rizika, kad Maskva apkaltins Baltijos šalis, nors Talinas iš anksto viešai paneigė dalyvavimą.
Diversijų karas: antrasis per tris mėnesius kariškio automobilio susprogdinimas Sankt Peterburge.

Stabilizatoriai (abi pusės):

Derybos: susitarimas dėl didelių belaisvių mainų, JAV pasiuntiniai Maskvoje, Zelenskis kalba apie „galimybių langą“.
Santūrumas: Estija ir Latvija nešaudė prie Rusijos sienos, Talinas ir Ryga viešai neigia dalyvavimą smūgiuose, Suomija apsiribojo laikinomis atsargumo priemonėmis; sausumos sienos ramios, Rusijos ir Baltarusijos karių perkėlimo nėra.

Balo pagrindimas: smūgis Rusijos karo laivui prie Estijos ir Suomijos bei pulkininko nužudymas Sankt Peterburge didina įtampą, tačiau juos atsveria pirmasis per ilgą laiką konkretus derybų rezultatas (belaisvių mainai) ir pabrėžtinai gynybinis NATO valstybių elgesys. Balas nesikeičia.

Pokytis, palyginti su ankstesniu leidimu: = (0,0) – 5,5 (lapkričio 11 d.) → 5,5 (lapkričio 12 d.). Priežastis: išaugusią riziką Baltijos jūroje atsveria pažanga Abu Dabyje ir JAV pasiuntinių vizitas Maskvoje.

Išlyga: tai analitinis vertinimas pagal atvirus šaltinius, o ne prognozė.

Lietuva: du perėmimo bandymai ir dvi raketos, dronas nenumuštas; krašto apsaugos ministras nurodė raketų kainą